Negautos pajamos kaip nuostolių rūšis sutartiniuose santykiuose
Gavėnas, Evaldas |
Sagatys, Gediminas | Recenzentas / Rewiewer |
Papirtis, Leonas Virginijus | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Tikniūtė, Agnė | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Rudzinskas, Antanas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Šiais laikais sutartis yra neišvengiamas šiuolaikinės visuomenės reiškinys, su kuriuo susiduriama kasdien. Šalys, sudarydamos sutartį, siekia tam tikrų tikslų. Kad šie tikslai, dėl kurių sutartis buvo sudaryta ir atsirado sutartinė prievolė, būtų įgyvendinti, šalys privalo sutartį tinkamai vykdyti. Šiuolaikinėje visuomenėje vis daugėja sandorių, tad natūralu, kad daugėja ir sandorių pažeidimų. Pažeidus sutartį svarbu, kad būtų užtikrintas visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas. Šio principo įgyvendinimas gali būti pasiektas tik tada, kai asmeniui, kurio teisės, atsiradusios remiantis sutartimi, buvo pažeistos, yra suteikiama galimybė prisiteisti negautas pajamas. Šiame darbe nagrinėjamas negautų pajamų, kaip vienos iš nuostolių rūšių, atlyginimas sutartiniuose santykiuose. Didžiausias dėmesys skiriamas negautų pajamų teisiniam reglamentavimui Lietuvos Respublikoje, aptariama šių pajamų priteisimo galimybė pagal Lietuvos teismų praktiką. Analizuojamas ir negautų pajamų reglamentavimas užsienio šalyse, taip stengiantis nustatyti galimus Lietuvos Respublikos teisinio reglamentavimo nesklandumus. Negautų pajamų, kaip vienos iš nuostolių rūšies, esmė atskleidžiama nustatant negautų pajamų įtaką visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimui, analizuojant negautoms pajamoms taikytinus reikalavimus pagal Lietuvos ir užsienio teisę, aptariant negautų pajamų apskaičiavimo metodus ir apibūdinant dažniausiai naudojamus įrodymus, kuriais remiantis yra įrodinėjamas negautų pajamų buvimas. Moksliniame tiriamajame darbe aptariami negautų pajamų priteisimą ribojantys veiksniai, didžiausią dėmesį skiriant priežastiniam ryšiui, kaip svarbiausiam ir dažniausiai naudojamam veiksniui, kuriuo remiantis yra ribojamas negautų pajamų atlyginimas. Darbe atskirai analizuojamas dažnai praktikoje iškylantis probleminis klausimas – negautų pajamų santykis su prarastos galimybės pinigine verte, atskleidžiami probleminiai veiksniai, kurie dažnai lemia negautų pajamų ir prarastos galimybės piniginės vertės sutapatinimą. Nors jau formuojasi tam tikros negautų pajamų priteisimo tendencijos, Lietuvos teismai turėtų detalizuoti negautoms pajamoms taikytinus reikalavimus, kad būtų aiškiai matyti, kas sudaro jų turinį. Dabar Lietuvos teismai dažnai atmeta ieškovo reikalavimą priteisti negautas pajamas, remdamiesi tuo, kad ieškovo pateikti įrodymai neatitinka negautų pajamų pagrįsto tikėtinumo, realumo, neišvengiamumo reikalavimų. Detalizavus negautoms pajamoms taikytinus reikalavimus, nukentėjusiajam padidėtų galimybė prisiteisti negautas pajamas, nes būtų aišku, kas sudaro šių reikalavimų turinį.
Nowadays contracts are inevitable phenomenon of modern society which goes together with person in his daily life. Contract parties always have different intentions when making the contract. The only way to reach these intentions, wherefore the contract was made, is to carry out the contract correctly. It is natural that growing and growing an amount of contracts causes the increasing of contracts breaching in modern society. When the contract is broken the main goal is to ensure the implementation of the full compensation principle. Implementation of this principle can only be achieved if the person, whose rights were damaged, has an opportunity to get a compensation which includes lost profits. This scientific work gives a comprehensive analysis of lost profits as kind of remedy in contractual relations. The most attention is paid to the legal regulation of lost profits in the Republic of Lithuania, discussed the possibility of an award of lost profits in Lithuanian case law. However it is also analyzed the regulation of lost profits in foreign countries and is tried to determine the problems of Lithuanian legal regulation. The essence of lost profits as one of the forms of remedy is disclosed by analyzing the effect of awarding lost profits to the full compensation principle, studying the applicable requirements for the lost profits in Lithuania and other countries, discussing calculation methods for the lost profits and also defining the most common evidence which are used for proving the existence of lost profits. The research work discloses the limits for awarding lost profits, paying the attention to the causation, as the most important and commonly used factor. In separate chapter is discussed about an important practical problem – the relation between lost profit and loss of chance, indentifying problematic factors which cause the problems when separating if it was lost profits or loss of chance. The research paper concludes that, despite already formed tendencies in analyzing cases with the reward of lost profit, the Lithuanian courts should make clear the requirements for lost profits, by specifying their content. Now the courts often reject plaintiffs’ claims due to the reason lost profits does not meet reasonable certainty, unavoidability requirements. By detailing these requirements it would be easier to award lost profits because the content of the requirements would be clear.