Žmogaus teisių ir laisvių katalogo problema
Osičnaitė, Fausta Viktorija |
Žiobienė, Edita | Konsultantas / Consultant |
Sinkevičius, Vytautas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Vainiutė, Milda | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Vaitiekienė, Elena | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Blinstrubis, Tomas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Birmontienė, Toma | Recenzentas / Rewiewer |
Šiame darbe bandyta atskleisti žmogaus teisių ir laisvių sampratą, teisių ir laisvių sisteminimo į katalogą būdus, reikšmingiausius katalogo istorinės raidos epizodus, palyginti įvairiose sistemose įtvirtintų katalogų formą bei apimtį, taip pat apžvelgti kai kuriuos katalogo praktinius aspektus – nustatyti žmogaus teisių ir laisvių ribojimo atvejus ir sąlygas, žmogaus teisių ir laisvių sąrašo universalumo lygį kultūrinio reliatyvizmo ir globalizacijos kontekste. Pirmajame skyriuje atskleidžiama žmogaus teisų ir laisvių samprata, jos susiformavimo filosofiniai, moraliniai, politiniai ir socialiniai pagrindai, pagrindiniai principai, istorinė konstitucinio bei tarptautinio žmogaus teisių ir laisvių katalogo raida. Nors modernios žmogaus teisių sampratos ištakos siekia antikos laikus, politinę išraišką prigimtinės teisės principai įgavo prancūzų ir amerikiečių revoliucijų metu XVIII a. pabaigoje, kuomet buvo įtrauktos į šių valstybių konstitucijas (1787–1791 m.) ir tapo konstitucinių teisių ir laisvių katalogų pavyzdžiais kitoms valstybėms. Prigimtinių žmogaus teisių idėjos populiarumas atgimė XX a., kuomet įvairios aplinkybės lėmė tarptautinės žmogaus teisių teisės atsiradimą. Taip pat šiame skyriuje apžvelgiami teisių ir laisvių klasifikavimo bei sisteminimo ypatumai, išskiriant žmogaus teisių ir laisvių skirstymą tris į kartas pagal jų istorinį susiformavimo laikmetį. Antrame skyriuje aptariami pagrindiniuose Jungtinių Tautų Organizacijos bei Europos Tarybos žmogaus teisių dokumentuose, taip pat Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos Respublikos, Japonijos ir Lietuvos Respublikos konstitucijose įtvirtinti žmogaus teisių katalogai, glaustai išskiriami šių katalogų panašumai ir skirtumai. Taip pat glaustai apževelgiamas naujų trečiosios kartos žmogaus teisių – teisės į taiką, teisės į sveiką aplinką (įskainatnt teisę į švarų vandenį bei teisę į tabako kontrolę), teisės į pažangą, teisės į kultūros paveldo išsaugojimą – reglamentavimas. Trečiasis skyrius skirtas kai kuriems žmogaus teisių ir laisvių katalogo praktiniams aspektams atskleisti. Aptariamos žmogaus teisių ir laisvių ribojimo sąlygos bei atvejai, komentuojamas absoliučių teisių katalogas, gilinamasi į žmogaus teisų ir laisvių universalumo klausimą atskleidžiant, kultūrinio reliatyvizmo bei globalizacijos įtaką žmogaus teisių katalogo apimčiai.
The aim of this thesis is to discuss the comprehension and the scope of the catalogue of human rights and freedoms considering the acknowledgement of the universal nature of human rights and its juridical recognition at international, regional and national levels. The first section introduces human rights idea as an issue of philosophical, academic and social debates on the concept and founding principles of human rights and freedoms. Furthermore the historical development of modern set of rights is revealed. The idea of fundamental human rights first reflected in the famous documents emanating from the American and French revolutions was gradually developed into widely recognized international and regional human rights system. The Universal Declaration and the International Covenants, which together constitute the International Bill of Rights, have identified a remarkable catalogue of fundamental human rights. In pursuance to define the catalogue, the classification of human rights and freedoms, composed on the grounds of various criteria is also discussed. Accordingly, three main categories of rights and liberties have been addressed: civil and political rights; economic, social and cultural rights and recently developing rights. The second section discusses the International Bill of Rights reflected in the main human rights documents accepted by of the United Nations Organization and European Council. In order to reveal its compatibility with the international standards, the constitutional set of human rights is also examined by comparing constitutional provisions of USA, France, Japan and Lithuania. In recent years the set of human rights has been expanded to include additional groups and areas of life. The thesis briefly discusses emerging human rights – the right to peace, right to healthy environment, the right to development, the right to cultural heritage and the right to the protection of the human genome. Third section addresses a comparative analysis of treaty-based standards in relation to revealing the conditions for human rights and freedoms limitations or derogations and defining the set of absolute rights never subject to suspension. It further explores the senses in which human rights catalogue could be described as being universal despite of cultural diversity and agues for the relative universality of internationally recognized human rights and freedoms. Different opinions are represented both contradicting and justifying the globally recognizable human rights concept.