Bendroji Europos pirkimo - pardavimo sutarčių teisė: kylančios problemos
Petraitis, Evaldas |
Zapolskis, Paulius | Recenzentas / Rewiewer |
Rudėnaitė, Sigita | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Bitė, Virginijus | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Kavalnė, Salvija | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Sinkevičius, Edvardas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Moisejevas, Raimundas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Gabartas, Herkus | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Komisija nurodo, kad tarp Valstybių narių egzistuojantys nacionaliniai sutarčių teisės skirtumai atgraso prekiautojus ir ypač MVĮ plėsti veiklą ir užsiimti prekybą kitose Valstybėse narėse, dėl ko kiekvienais metais ES vidaus rinkoje prarandama bent 26 mlrd. eurų. Atsižvelgiant į tai, kad Vienos konvencija nereglamentuoja tam tikrų pirkimo – pardavimo sutarčių teisės aspektų, be to Vienos konvencija gali būti taikoma ribotai, nes ją pasirašė ne visos Valstybės narės ir nėra vienodą jos aiškinimą užtikrinančio mechanizmo, Pasiūlymu siekiama sukurti 2 – ąjį sutarčių teisės režimą, kuris egzistuotų kiekvienos Valstybės narės nacionalinėje teisėje. BEPPST – naujas ir sudėtingas teisinis instrumentas, kurį rengiant neišvengta reikšmingos problematikos. BEPPST ir jo poreikio aplinkybes konstruktyviai kritikuoja tiek Valstybių narių institucijos ir organizacijos, tiek teisės mokslininkai. Lietuvoje šiuo klausimu kol kas nevyksta nei reikšmingos praktinės, nei mokslinės diskusijos. Dėl to šiame darbe atkreipiamas dėmesys ne tik į BEPPST, kaip teisinio instrumento problematiką, bet ir jį priimti paskatinusias aplinkybes bei su tuo susijusią problematiką. Pirmojoje šio darbo dalyje yra nurodoma Europos sutarčių teisės raida, jos poreikio aplinkybės ir siekiamas efektas, kurį turėtų sukurti tokia teisė. Pateikiama informacija, kuria remiantis ES institucijos daro prielaidą, kad egzistuoja poreikis parengti BEPPST. Egzistuojant abejonėms ar Komisijos pateikiama informacija yra teisinga, pateikiama kitų institucijų, kompetentingų organizacijų ir mokslininkų kritika dėl poreikio turėti BEPPST. Antrojoje dalyje – atliekama institutų, kurie Komisijos nuomone lemia, jog BEPPST yra kokybiškesnis teisinis instrumentas nei Vienos konvencija, ir kitų reikšmingų sutarčių teisės institutų, kuriuose egzistuoja BEPPST problematika, analizė bei atliekamas palyginimas su Vienos konvencija. Pagrindinis šio dalies tikslas nustatyti ar BEPPST, kaip materialinės teisės instrumentas, yra pranašesnis už Vienos konvenciją – instrumentą reguliuojantį tą patį dalyką. Atlikta analizė parodė, kad BEPPST turi rimtų trūkumų, dėl ko prekiautojai neturėtų būti suinteresuoti sutartinius santykius reguliuoti BEPPST, nes Vienos konvencija yra kokybiškesnis ir geriau prekiautojų interesus užtikrinantis instrumentas. Trečiojoje dalyje – atsižvelgiama į kitą esminę Pasiūlymo problematiką. Ši problematika laikoma aplinkybe, patvirtinančia prielaidą, kad BEPPST dėl savo trūkumų negali sukurti ES lygmeniu didesnio sutarčių teisę harmonizuojančio efekto. Šioje dalyje atsižvelgiama į problematiką susijusią su galimybe užtikrinti pakankamą teismų praktikos formavimą, kuri užtikrintų teisinį tikrumą. Nustatoma, kad speciali MVĮ interesų apsauga neatitinka nusistovėjusios komercinių santykių sampratos ir šalių interesų pusiausvyros. Identifikuojama BEPPST problematika susijusi su pasirinktiniu (angl. opt-in) šio instrumento taikymo būdu, kuris gali lemti, jog BEPPST nebus plačiai taikoma bei nurodoma, kad BEPPST numatytas taikytinos teisės pasirinkimo taisyklės sukuria ultra vires situaciją Vienos konvencijos atžvilgiu. Šio darbo analizė leidžia daryti prielaidą, kad jog autoriaus iškelta hipotezė pasitvirtino – BEPPST nėra pakankamai kokybiškas privatinės teisės instrumentas, skirtas taikyti sudarant tarpvalstybines komercines prekių pirkimo – pardavimo sutartis, tam, kad sutarties šalys taikytų BEPPST tarpvalstybinėms komercinėms prekių pirkimo – pardavimo sutartims, ir BEPPST negali užtikrinti didesnės komercinių prekių pirkimo – pardavimo sutarčių teisės harmonizacijos.
Commission indicates that differences in contract law among the Member States hinder traders and particularly SMEs to engage in cross-border trade within other Member states, therefore at least 26 billion EUR is lost each year in the internal market. Taking into consideration that the Vienna Convention does not regulate certain aspects in contracts of sales of goods, further limitations to its applicability arise as not all Member States have signed the Vienna Convention and there is no mechanism which could ensure its uniform interpretation, therefore it is intended with this Proposal to establish the 2nd contract law regime within the national law of each Member State. CESL is a new and complex legal instrument, which does not escape from material problems. CESL and circumstances of its demand in the interested society receives constructive criticism from Member States institutions, business organizations and legal scholars. In Lithuania, there is no meaningful practical or legal discussions regarding this issue. Therefore attention is being paid in this thesis not to only to the problems related with CESL as a legal instrument, but to the motives which encouraged to adopt this instrument and related problems thereof, as well. In the first part of this thesis, development of the European contract law, circumstances of demand and result to be achieved is identified. Information whereby EU institutions conclude assumption that there is a demand of interested society to have the CESL is provided. Meanwhile the doubts about statements of the Commission exist, criticism by the other competent organizations and scholars towards the need to have the CESL is provided. In the second part – analysis of the contract law institutes which according to the Commission determines that the CESL is better quality legal instrument than the Vienna Convention and the analysis of other significant contract law institutes where the CESL problems appears, is performed, comparison with the Vienna Convention is provided as well. The main purpose of this part of the thesis is to identify whether the CESL, as the legal instrument, is more advantageous than the Vienna Convention – instrument which material scope is the same as of the CESL. Performed analysis revealed that the CESL contains significant drawbacks, therefore the traders will not be encouraged to regulated their contractual relations with the CESL, because the Vienna Convention is the instrument of the better quality and preserves interests of the traders superiorly. In the third part – the other relevant problems of the Proposal. These problems are considered as a circumstance which confirms the assumption that the CESL due to its drawbacks can not generate higher degree of commercial contract law harmonization in the EU. In this part consideration is taken to the problems related with the possibility to establish sufficient amount of case law which would create legal certainty. It is indicated that special treatment of the SMEs interests does not conform with the established concept of the commercial practice and the balance of interests. Problems related with the opt-in method established in the CESL is analyzed. It is indicated that rules on application of law creates ultra vires situation in relation with the Vienna Convention. Some other problems are considered as well. Analysis of this thesis allows making an assumption that hypothesis raised by the author has been proven – the CESL has not sufficient quality as the instrument of the private law designed to be applied to the conclusion of the commercial cross-border contracts, that the parties would apply the CESL to the commercial cross-border sales of goods contracts, and the CESL can not ascertain higher degree of harmonization of the commercial sales of goods contract law.