Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos dėl Europos arešto orderio analizė
Baniulytė, Laima |
Siniovas, Vladimiras | Recenzentas / Rewiewer |
Katuoka, Saulius | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Žilinskas, Justinas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Vėgėlė, Ignas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Daukšienė, Inga | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Nasutavičienė, Justina | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Nusikaltimo samprata žinoma nuo seniausių laikų. Geopolitiškai plečiantis pasauliui, didėjant valstybių skaičiui, populiacijai, nusikaltimus užkardyti pavienėse valstybėse tapo vis sunkiau. Todėl šalys sudarydavo tarpusavio pagalbos, ekstradicijos sutartis.Tačiau Europos Sąjungos valstybės narės pamatė, kad ekstradicijos sistema turi daug trūkumų: ilgas kaltinamojo arba įtariamojo asmens perdavimo periodas, sistema buvo sutelkta politikų rankose, neišduodami piliečiai, politiniai kaliniai. Todėl Europos Sąjungoje buvo priimtas Europos Sąjungos Tarybos pagrindų sprendimas dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos. Įgyvendindama šį instrumentą kiekviena valstybė narė skirtingai suprato jo reglamentavimą, todėl vis daugiau bylų dėl Europos arešto orderio pasiekė Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. Šiame magistro baigiamajame darbe tiriamas Europos arešto orderio instrumentas, analizuojama, kokios Europos arešto orderio nuostatos kelia Europos Sąjungos valstybių narių pasipriešinimą, kaip šias valstybių narių nacionalinių teismų identifikuotas problemas savo praktikoje išsprendė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. Pirmoje dalyje pateikiama Europos arešto orderio instrumento samprata, atsiradimo priežastys, skirtumai nuo ekstradicijos, aptariama, kaip tam tikros Europos arešto orderio naujovės buvo įgyvendintos valstybėse narėse, pateikiama įgyvendintų naujovių nacionalinėje teisėje kritika. Antroje dalyje analizuojami atskirų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinių teismų sprendimai, kurie identifikuoja Europos arešto orderio instrumento įgyvendinimo problemas. Trečioje dalyje analizuojama, kaip Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinių teismų identifikuotas problemas išsprendė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimai yra suskirstyti į šešias grupes: ne bis in idem principas, dvigubo baudžiamumo panaikinimas, specialioji taisyklė, pereinamoji nuostata, išimtys dėl savo piliečių ir (ne)nuolatinių gyventojų perdavimo, teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Analizuojama, kaip evoliucionavo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika dėl Europos arešto orderio, ar ši evoliucija nuosekli, kokia yra dabartinė praktika dėl tam tikrų klausimų, kokios spragos išlikusios, kodėl jos kritikuotinos ir kokių probleminių klausimų dėl Europos arešto orderio galima tikėtis ateityje. Ketvirtoje dalyje pateikiamos rekomendacijos ir išvados.
The concept of crime is known since long – ago. Countries were not able to prevent crimes by national means because of geopolitical expansion of the world, formation of new states, population growth. Consequently, the European Union member states contracted treaties on mutual legal assistance, extradition treaties. However, the European Union member states saw that the extradition system has a lot of disadvantages: the time taken by national authorities to execute extradition requests was very long, too strong power of the executive, the prohibition to extradite political prisoners, citizens. Therefore, the European Union adopted Council framework decision on the European arrest warrant and the surrender procedures between member states. Many European Union member states had different understanding of provisions of the European arrest warrant, when it was implementing in national law, so more and more cases on the European arrest warrant reached the European Court of Justice. This master‘s thesis examines European arrest warrant, which provisions of the European arrest warrant rose the resistance in the European Union member states and how the European Court of Justice solved these problems, which were indentified by national courts. In the first part the concept of the European arrest warrant, causes of its origin, differences between an extradition and the European arrest warrant are presented. Hereinafter the master‘s thesis discusses how the European Union member states implemented some innovations of the European arrest warrant, why such an implementation must be criticized. In the second part decisions of nationals courts, which indetified problems of the implementation of the European arrest warrant instrument, are analyzed. In the third part the master‘s thesis analyzes how the European Court of Justice solved problems, which were indentified by national courts. Decisions of the European Court of Justice are divided into six groups: the ne bis in idem principle, the abolition of the double criminality, speciality rule, transitional provision, exceptions concerning the surrender of citizens (non)resident. The master‘s thesis analyzes how the practice on the European arrest warrant of the European Court of Justice evolved, is this evolution consistent, what the practice on the European arrest warrant of the Court of Justice is now, which breaches are left, why these breaches must be criticized and which questions should reach the European Court of Justice in the future.