Oro vežėjo civilinės atsakomybės pagrindai
Tamulevičiūtė, Ieva |
Baranauskas, Egidijus | Recenzentas / Rewiewer |
Rudėnaitė, Sigita | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Bitė, Virginijus | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Moisejevas, Raimundas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Gabartas, Herkus | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Zapolskis, Paulius | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Darbe analizuojami oro vežėjo civilinės atsakomybės pagrindai. Tema aktuali, nes oro vežėjo veikla susijusi su padidinta rizika, be to, Europos Sąjungos lygmenyje vis plačiau kalbama apie piliečių aspektą ir vienodą aviacijos saugos lygį visoje Sąjungoje. Tyrimas yra visiškai naujas, nes nė vienas lietuvių teisininkas iki šiol netyrė oro vežėjo civilinės atsakomybės pagrindų. Darbo originalumą ir praktinį vertingumą suponuoja teismų praktikos analizė, subjektyvios įžvalgos, susijusios su reikšminių sąvokų interpretavimu, oro vežėjo atsakomybės instituto raidos analizė, pateiktos rekomendacijos dėl tolimesnio analizuojamo instituto vystymo. Tyrimo tikslas - išanalizuoti oro vežėjo civilinės atsakomybės pagrindus, identifikuoti šių pagrindų turinio problemas, numatyti analizuojamo instituto tolimesnes vystymo kryptis tiek teisinio reglamentavimo, tiek praktinio taikymo aspektais. Tyrimo problema – kai kurių sąvokų (kūno sužalojimo, psichinio sužalojimo, nelaimingo atsitikimo ir kt.) interpretavimas. Tyrimas atliktas taikant teisės aktų, teismų praktikos analizės, lyginamąjį, sisteminį, istorinį ir kt. metodus. Darbe apgintas teiginys, kad oro vežėjo civilinės atsakomybės pagrindų institutas nuo „Varšuvos sistemos“ sukūrimo stipriai progresavo. Pagal Monrealio konvenciją kompensuojami faktiškai visi atvejai, kai keleiviai patiria žalą – nuo mirties iki nepatogumų, patirtų dėl skrydžio ar bagažo vėlavimo. Didžiausias pasiekimas – dviejų pakopų sistemos sukūrimas Monrealio konvencijoje: pirmojoje nustatyta griežta oro vežėjo atsakomybė dėl mirties ar sužalojimo, ribojama 113 100 SST; antrojoje – ši atsakomybė neribojama, o įrodinėjimas remiasi vežėjo kaltės prezumpcija. Detaliai reglamentuotos, nuosekliai didinamos vežėjo atsakomybės ribos kiekvienu pagrindu. Valstybės gali nustatyti aukštesnes, bet ne žemesnes, vežėjo atsakomybės ribas. Sutartinis vienetas – prancūzų frankas - pakeistas SST (zngl. SDR). Vežėjo atsakomybės ribos nuolat peržiūrimos atsižvelgiant į infliaciją. ES ypatingas dėmesys skiriamas žalos, patirtos dėl skrydžių, bagažo, krovinio vėlavimo, kompensavimui. Šiuo pagrindu oro vežėjo institutas tobulintas tokiomis kryptimis: apibrėžiant vėlavimo sąvoką, praplečiant atsisakymo vežti priežasčių turinį, nustatant trijų valandų laikotarpį, nuo kurio atsiranda teisė į kompensaciją, nustatant keleivių teises į minimalų rūpinimąsi ir kt. Darbe pateikta nemažai rekomendacijų, kaip galima tobulinti oro vežėjo civilinės atsakomybės institutą: aiškiai pasisakyti dėl keleivio psichinio ir fizinio sužalojimo santykio; plačiai interpretuoti nelaimingo atsitikimo sąvoką; Reglamente Nr. 261/2004 apibrėžti ypatingų aplinkybių ir kitas sąvokas ir pan. Svarbu, kad analizuojamas institutas būtų tobulinamas proporcingai, atsižvelgiant į keleivių bei oro vežėjų teises.
This Master Thesis analyses basis of air carriers’ civil liability. The topic is very relevant as the activity of air carriers is closely related to the higher risk. Furthermore all stakeholders at the European Union level are discussing actively about the citizens’ aspect and harmonized level of safety. The scientific research is totally new as no Lithuanian lawyer up to date investigated the basis of air carriers’ civil liability. Novelty and practical value of this work based on the cases analysis, subjective opinion, related with the interpretation of the meaningful definitions, analysis of the air carriers’ liability institute and its development, recommendations what further steps should be taken are also provided. Object of the research is to analyse the legal background of the air carrier’s civil liability, to identify main problems hiding in the content of these bases, to foresee possible future perspectives for the development of this institute both at the legal regulation and practical application levels. Problem of the research is the interpretation of certain definition such as injury of human body, psychical injury, unhappy accident etc. The research is based on legal acts and court decisions analysis methods also applying comparative, systematic, historical and other scientific methods. In this Master Thesis is proven this statement – institute of air carriers’ civil liability since the “Warsaw System” has been created strongly progressed. According to the Montreal Convention are compensated almost all cases then passengers suffer some damage i.e. from the death till the inconveniences incurred because of the flight or baggage delay. The biggest achievement – development of the “two-tier” system in the Montreal Convention: the first one establishes very strict air carriers liability in case of passengers’ death or injury, but it should not exceed SDRs (about EUR 129,000); the second one does not limit the size of damages and the prove is based on the presumption of air carriers’ fault. All the circumstances than carrier should take the responsibility are clearly described. Currently the most important attention at the European Union level is dedicated to the compensation of redress suffered because of the flights, baggage, and cargo delays. This institute is developed to such directions: defining the definition of delay, broadening the content of the definition – rejection to carry and its reasons, establishing tree hours term when the right to compensation appears, stating what are the minimal care standards etc. The Master Thesis provides a lot of recommendations how the institute of the air carriers’ liability should be reformed or developed. It is necessary: clearly express the opinion about proportion or synergy between the passenger’s psychical and mental injury; broadly to interpret the definition of unhappy accident; to define such terms as extraordinary circumstances or others in the Regulation No. 261/2004. It is important to state that the analysed institute should be developed proportionally taking into the account rights of passengers and air carriers.