Vaikų pabėgėlių socialinė integracija
Pagrindinės sąvokos: vaikas, socialinis darbas, nelydimas nepilnametis, prieglobsčio prašytojas. Pabėgėlių klausimas tampa problemišku ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Vis daugiau atvyksta ne tik pavieniai trečiųjų šalių piliečiai, bet ir šeimos su vaikais, todėl tampa svarbu kalbėti ir apie vaikų pabėgėlių socialinę integraciją. Darbo objektas – vaikų pabėgėlių socialinė integracija Lietuvoje. Darbo tikslas – atskleisti vaikų pabėgėlių socialinės integracijos galimybes Lietuvoje. Darbo uždaviniai – 1. Apibūdinti vaikų pabėgėlių sąvoką ir nustatyti migraciją lemiančias priežastis. 2. Nustatyti socialinio darbuotojo vaidmenį, įgyvendinant vaiko pabėgėlio socialinę integraciją. 3. Aptarti vaikų pabėgėlių prieglobsčio suteikimo procedūrą. 4. Išanalizuoti kaip praktikoje įgyvendinamas vaikų pabėgėlių socialinės integracijos procesas Vilniaus arkivyskupijos „Carite“ ir Ruklos pabėgėlių priėmimo centre. Tyrimo metodai: ●Mokslinės literatūros, teisės aktų, dokumentų analizė. ●Kokybinis tyrimas. Duomenų rinkimo metodas – neformalizuotas interviu, socialinių darbuotoju apklausa, siekiant išsiaiškinti, kaip vyksta vaikų pabėgėlių socialinė integracija. ●Duomenų analizės metodas – turinio (content) analizė. Teisės aktuose ir įstatymuose nėra specialaus straipsnio ar nuostatos, kurioje būtų apibrėžta vaikų pabėgėlių sąvoką. Todėl pabėgėlio sąvokos apibrėžimas visuotinai reglamentuotas 1951 metų Ženevos Konvencijoje tinka visiems asmenims nepriklausomai nuo jų amžiaus. Pagrindiniai veiksniai lemiantys migraciją - karo veiksmai šalyje; neaiški politinė padėtis šalyje, persekiojimo, keršto pavojus; asmeninis nesaugumas dėl šeimos tradicijų; prievarta/seksualinis išnaudojimas; blogos ekonominės sąlygos kilmės šalyje/ skurdas. Lietuvoje prieglobsčio suteikimo procedūra reglamentuota įstatymuose. Teisės aktai nenumato jokių išimčių vaikams pabėgėliams. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad atskirų integracijos programų vaikams pabėgėliams Lietuva neturi. Vaikai dažniausiai atvyksta su šeima (arba vienu iš šeimos nariu), todėl jiems socialinės integracijos procesas vyksta lygiai taip pat kaip ir suaugusiems. Vaikų pabėgėlių socialinės integracijos procesas susideda iš dviejų lygmenų: pirminės integracijos proceso, kuris vyksta Ruklos pabėgėlių centre ir antrinės integracijos proceso, kuris vyksta savivaldybių teritorijose . Pagrindinis sunkumas su kuriuo susiduria socialiniai darbuotojai – vaikų pabėgėlių socialinės integracijos proceso metu integruotis į visuomenę yra lietuvių kalbos nemokėjimas.
Main phrases: child, social work, unaccompanied minor, asylum seeker. The refugee issue is acknowledged to be problematic not only in Lithuania, but also in Europe. A large number of third-country nationals as well as families with children are coming to Lithuania. Therefore, it is of great importance to talk about the social integration of the refugee children. The object of the research – the social integration of the child refugee in Lithuania. The aim of the research - to reveal the social integration of the refugee children in Lithuania. The goals of the research - 1. To define the notion of the refugee children and to determine the causes of migration. 2. To identify the role of a social worker in the implementation of social integration of the refugee children. 3. To discuss the asylum procedure of the refugee children. 4. To analyze how the procedure of social integration of the refugee children is practically being implemented inthe “Caritas” of Vilnius archdiocese and The Refugee Reception Center in Rukla. The research methods: ●The analysis of scientific literature, legislation and documents. ● This is a qualitative study. The method of data collection–The formalized interview and survey were conducted in order to verifythe process of the social integration of the child refugees. ● The method of data analysis - content analysis. The study surveyed six social workers working with the procedure of the social integration of the refugee children. The definition of the notion of the refugee children is not provided in the legislation.Therefore, the definition of the refugee, which was generally regulated by the 1951 Geneva Convention, applies to all people irrespective of their age. The main factors influencing migration are as follows: military actions in the country; uncertain political situation in the country, persecution, revenge risk; personal insecurity due to family traditions; violence / sexual exploitation; poor economic conditions in the country of origin / poverty. In Lithuania,law regulates the asylum procedure. The legislation does not provide any exceptions to the child refugee. The research revealed that there are no individual programs of integration devotedfor refugee children in Lithuania. Children usually come with their families (or one family member) and,thus, the process ofsocial integration of the children takes place in the same way as adults. The process of social integration of the child refugees consists of two levels: the process of initial integration, which takes place inThe Refugee Reception Center in Rukla, and the process of secondary integration, which takes place in the municipalities. The main difficulty faced by social workers in the process of social integration of the refugee children is their inability to speak the Lithuanian language.