Moterų, patyrusių intymaus partnerio smurtą, potrauminis augimas: psichologinio atsparumo, socialinės paramos ir ne paramos vaidmuo
Recenzentas / Rewiewer |
Šio darbo tikslas - išanalizuoti kaip prie potrauminio augimo prisideda psichologinis atsparumas ir socialinė parama bei ne parama intymaus partnerio smurtą patyrusių moterų imtyje. Tyrime dalyvavo 104 intymaus partnerio smurtą patyrusios moterys, iš kurių 26 moterys vis dar esančios santykyje, kuriame smurtaujama ir 78 – išėjusios iš smurtinio santykio. Tyrimo duomenys buvo renkami internetu, socialiniame tinkle Facebook prieinamose moterų bendruomenėse. Tyrimo metu buvo renkami duomenys apie moterų patirto smurto rūšis ir dažnumą, gautą paramą ir ne paramą, traumos simptomus, psichologinį atsparumą ir potrauminį augimą. Buvo naudojamas Tureikytės ir kt. (2008) sudarytas Smurto rūšies ir dažnumo klausimynas, matuojantis psichologinio, fizinio, ekonominio ir seksualinio smurto dažnumą. Taip pat naudotas Bosch paramos klausimynas (angl. Bosch support measure) sudarytas Bosch ir Bergen (2006). Klausimyną sudaro 2 skalės – socialinės paramos (angl. Social Support) ir ne paramos (angl. Social Non-Support). Traumos simptomų įvertinimui naudotas Briere ir Runtz (1989) sudarytas Traumos simptomų sąrašas – 40 (angl. Trauma Symptom Checklist – 40). Psichologiniam atsparumui matuoti naudota Wagnild ir Young (1993) 14 teiginių atsparumo skalė (angl. The 14-Item Resilience Scale). Moterų potrauminiam augimui matuoti naudota Cann su kolegomis (2010) sudaryta Potrauminio augimo inventoriaus trumpoji versija (angl. A Short Form of The Posttraumatic Growth Inventory). Tyrimo rezultatai atskleidė, kad potrauminis augimas teigiamai susijęs su psichologiniu atsparumu, gaunama socialine parama, psichologinio ir ekonominio smurto dažnumu. Potrauminis augimas reikšmingai nebuvo susijęs su socialine ne parama bei fizinio ir seksualinio smurto dažnumu. Reikšmingai potrauminio augimo sklaidą, sukontroliavus išsilavinimą, gyvenamąją vietą, vaikų turėjimą ir dabartinį santykių statusą, prognozavo traumos simptomai, psichologinis atsparumas, socialinė parama ir visų smurto rūšių dažnumas. Statistiškai reikšmingai potrauminio augimo sklaidą prognozavo dabartinių santykių statusas, traumos simptomai ir psichologinio smurto dažnumas.
The aim of this study was to examine the role of psychological resilience, social support and non-support on post-traumatic growth in female survivors of intimate partner violence. 104 females participated in this study including 26 women still involved in abusive relationships and 78 women who had left their abusive intimate partner. Online survey was conducted using women communities in social network Facebook. In the study women was asked about type and frequency of abuse, perceived social support and non-support, trauma symptoms, psychological resilience and post-traumatic growth. There was used Type and frequency of abuse questionnaire (Tureikyte et. al., 2008) indicating frequency of psychological, physical, economical and sexual abuse. Also, there was used Bosch support measure (Bosch ir Bergen, 2006) indicating perceived social support and non-support. Trauma Symptom Checklist – 40 (Briere ir Runtz, 1989) was used to indicate trauma symptoms. The 14-Item Resilience Scale (Wagnild ir Young, 1993) was used for measuring psychological resilience. And post-traumatic growth was indicated by A Short Form of The Posttraumatic Growth Inventory (Cann et. al. 2010). Analysis revealed positive associations between post-traumatic growth and psychological resilience, social support, frequency of psychological and economical abuse in female survivors of intimate partner violence. There were no significant associations between post-traumatic growth and social non-support, frequency of physical and sexual form of abuse. Hierarchical regression revealed that trauma symptoms, psychological resilience, social support and frequency of all types of abuse predicted post-traumatic growth while controlling education, residence, having children and status of relationship. Status of relationship, trauma symptoms and frequency of psychological abuse were significant predictors explaining unique variance of post-traumatic growth.