Nuotolinių gydytojų konsultacijų vertinimas Lietuvoje COVID-19 pandemijos metu
Recenzentas / Rewiewer |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-686
Pasaulinė COVID-19 pandemija paskatino sveikatos priežiūros specialistų platų telekonsultacijų naudojimą ir nulėmė tai, jog sveikatos priežiūros paslaugų pasiekiamumas tapo priklausomas nuo nuotolinių konsultacijų ir elektroniniu būdu perduodamų duomenų. Norint nustatyti paslaugos kokybę ir tobulintinas jos sritis reikalinga įvertinti nuotolinės konsultacijos paslaugos suvokimą ir pasitenkinimą ja iš paslaugos gavėjo ir teikėjo perspektyvų. Darbo tikslas: įvertinti nuotolinių gydytojų konsultacijų organizavimą ir taikymo praktiką COVID-19 pandemijos metu. Problema: Nors stengiamasi užtikrinti kokybiškas, saugias ir prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas pasitelkiant modernias technologijas COVID-19 pandemijos metu, tačiau stebimi kylantys teisiniai, funkciniai ir techniniai iššūkiai vykdant nuotolines konsultacijas. Darbo uždaviniai: Remiantis mokslinės literatūros analize, ištirti nuotolinės gydytojo konsultacijos teorinius aspektus; Apžvelgti telemedicinos teisinį reguliavimą Lietuvoje; Kiekybinio tyrimo pagalba įvertinti nuotolinių konsultacijų kokybę sveikatos priežiūros įstaigose Lietuvoje COVID-19 pandemijos metu iš paciento perspektyvos; Apibrėžti šiuos ,,naudotojų portretus“: patenkinto nuotoline konsultacija ,,naudotojo portretą“ ir ,,naudotojų portretus“ pagal kliūtis ribojančias sveikatos priežiūros paslaugų naudojimąsi taikant telemedicinos priemones; Atliekant kokybinį tyrimą, išanalizuoti gydytojų patirtį bei požiūrį teikiant nuotolines konsultacijas Lietuvoje COVID-19 pandemijos metu; Apibendrinus ir palyginus atliktus empirinius tyrimus, įvardinti nuotolinių konsultacijų organizavime ir taikyme esančias spragas. Metodika: lyginamoji mokslinės literatūros bei Lietuvos teisės aktų paieška ir analizė; mišrių metodų prieiga – kiekybinis (anoniminės anketinės apklausos) ir kokybinis (iš dalies struktūrizuotas interviu) tyrimai; aprašomoji statistika naudojant SPSS programą; grupavimo ir turinio (angl. Content) analizės metodas. Rezultatai: Teigiamą nuomonę apie telemedicinos taikymą sveikatos priežiūros paslaugų teikime ir jų paslaugomis patenkinti daugiausiai buvo jauni vyrai, dar bestudijuojantys ir/ar dirbantys, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir gyvenantys didmiestyje (p=0,015). Pacientai palankiausiai vertina elektroninių vaistų (93 proc.), nedarbingumo pažymėjimų išrašymo (76 proc.) paslaugas bei individualias konsultacijas su gydytoju (57 proc.) taikant telemedicinos priemones. Kliūtys, kurios ribotų tokio pobūdžio paslaugų naudojimąsi – gyvo kontakto trūkumas bei galimų klaidų baimė. Pacientai didžiausia nepasitenkinimą atskleidė nuotolinių konsultacijų organizavime ir techninių sprendimų pasirinkime. Gydytojai nepaisant iškilusių sunkumų, nurodė likę patenkinti teikdami nuotolines konsultacijas, tačiau jų įvardinti trūkumai - e. sveikatos sistemos trikdžiai, teisinio reglamentavimo spragos, pagarbos iš paciento pusės ir gyvo kontakto trūkumas. Išvados: Dauguma pacientų bei gydytojų teigiamai ar daugiau teigiamai, nei neigiamai vertina nuotolinės konsultacijos paslaugą.
The global COVID-19 pandemic has led to the widespread use of teleconsultations by healthcare professionals and has made access to healthcare dependent on remote consultation and electronically transmitted data. In order to determine the quality of the service and its areas for improvement, it is necessary to assess the perception and satisfaction of the remote consultation service from the perspective of the service recipient and the provider. The aim of the study was to evaluate the organization and application practices of teleconsultations during the COVID-19 pandemic. Problem: Although efforts are being made to ensure high-quality, safe and affordable healthcare through modern technology during the COVID-19 pandemic, the emerging legal, functional and technical challenges of remote consultation are being monitored. The objectives: Based on the analysis of scientific literature, to investigate the theoretical aspects of remote medical consultation; To review the legal regulation of telemedicine in Lithuania; To evaluate the quality of remote consultations in health care institutions in Lithuania during the COVID-19 pandemic with the help of quantitative research; Define the following "user profile": satisfied remote consultation on "user profile" and "user profile" in terms of barriers to telemedicine; To carry out a qualitative study due to analyse the experience and attitude of doctors in providing remote consultations in Lithuania during the COVID-19 pandemic; After summary and compare the empirical research, identify the gaps in the organization and application of remote consultation. Methodology: comparative search and analysis of scientific literature and Lithuanian legal acts; access to mixed methods - quantitative (anonymous questionnaires) and qualitative (partially structured interview) research; descriptive statistics using the SPSS program; grouping and content analysis. Results: The majority of satisfied with the application of telemedicine in the provision of health care services were young men still studying and / or working, having a higher university education and living in a city (p = 0.015). Patients are most in favour of electronic prescriptions for medicine (93%), certificates of incapacity for work (76%) and individual consultations with a doctor (57%) using telemedicine. Barriers to using this type of service include a lack of live contact and a fear of possible mistakes. Patients revealed the greatest dissatisfaction in the organization of remote consultations and the choice of technical solutions. Despite the difficulties encountered, the doctors indicated that they were satisfied with the remote consultation, but the shortcomings they identified were: disruption of the E-health services, regulatory gaps, lack of patient respect and live contact. Conclusions: Most patients and physicians evaluate the distance counselling service positively or more positively than negatively.