Terorizmo diskursas Kinijos saugumo politikoje Sindziango regione
Dombrovskytė, Roberta |
Recenzentas / Rewiewer |
Šiame darbe remiamasi šiandien aktualia terorizmo diskurso problema. Vykstant pokyčiams tarptautinėje politinėje erdvėje, tokiems kaip Sovietų Sąjungos žlugimas, postsovietinių šalių demokratizacija ir ekonominė liberalizacija, vidinės kilmės konfliktai, rugsėjo 11-osios įvykiai JAV, atsirado suvokimas, jog etatistinė saugumo logika nebėra tokia patikima. Atsiradusi kritinių saugumo studijų alternatyva paskatino analizuoti šiuolaikines saugumo problemas, tokias kaip terorizmo diskursas, remiantis žmogaus analizės lygmeniu ir praktikos refleksija. Buvo suvokta, jog kritinės analizės pagrindas leidžia geriau suvokti problemos kilmę, pobūdį, atrasti tinkamesnius sprendimo būdus. Darbe terorizmo diskurso panaudojimo Kinijos saugumo politikoje Sindziango regione problema sprendžiama atliekant sistemingą terorizmo naratyvo kritinę analizę. Taip pat iškeliami tokie uždaviniai: 1. Analizuojant Kopenhagos, Velso saugumo mokyklų ir Feministinių saugumo studijų teorijas, apibrėžti kritinio saugumo sampratą ir esminius principus. 2. Remiantis kritinių saugumo teorijų samprata ir principais suformuoti kritinį pagrindą terorizmo diskurso Sindziange refleksijai. 3. Išanalizuoti politinę Sindziango uigūrų situaciją bei Sindziango regione vykdomą Kinijos saugumo politiką, remiantis kariniais, politiniais, socialiniais ir ekonominiais saugumo sektoriais. 4. Atlikti Vakarų ir Kinijos žiniasklaidos straipsnių lyginamąją analizę, įvertinti funkcinio aktoriaus įtaką Sindziango saugumizacijai. Remiantis rasta medžiaga tyrimui pasirinkti atitinkami tyrimo metodai, tokie kaip: turinio analizės metodas, atvejo studijos metodas ir lyginamasis metodas. Visų šių metodų visuma padeda sukurti kokybinę pridėtinę vertę terorizmo diskurso problemos tyrimui. Problemos analizei darbe naudojama struktūra paremta dviem dalimis. Pirmoji dalis skirta kritinių saugumo teorijų įžvalgoms, esminiams principams ir kritinio refleksijos pagrindo pateikimui. Antrojoje dalyje pateikiama praktinio Sindziango regiono atvejo analizė. Kritinių saugumo studijų pagrindu paremta analizė atskleidžia žmogaus saugumo koncepcijos įtaką terorizmo diskurso analizėje. Remiantis epistemologiniu reflektyvizmu ir ontologiniu subjektyvizmu pastebėta kaip Kinijos valdžios ir Sindziango uigūrų galios santykių disbalansas lemia sisteminį smurtą prieš uigūrus. Kinijos saugumo politikos analizė Sindziango regione atskleidė, jog uigūrai kaip etninė grupė susiduria ne tik su diskriminacija, bet ir areštais, įkalinimais bei įvairiais žmogaus teisių ir laisvių suvaržymais. Reikšminga paminėti, jog Kinijos valdžia, saugumizuodama uigūrų tapatybę, panaudoja terorizmo diskursą kaip nacionalinės politikos priemonę terorizuoti uigūrų kilmės piliečius.
This work is based on the current issues of terrorism discourse. The changes in the international political environment, such as the collapse of the Soviet Union, the democratization and economic liberalization of post-Soviet countries, the conflicts of internal origin and the September 11 event in the United States, have helped to perceive that the ethical security logic is no longer fully reliable. There is a need for critical security studies alternative, which could lead the analysis of contemporary issues, such as the discourse of terrorism, based on the level of human analysis and the reflection of practice. It was perceived that the basis of critical analysis allows better understanding of the origin and nature of the problem and finding more suitable solutions. The problem of using terrorism discourse in China's security policy in the region of Xinjiang is addressed by a systematic critical analysis of terrorism narrative. The tasks of this study are set out as: 1. By analysing the theories of Copenhagen, Welsh Security Schools and Feminist Security Studies, define the concept of critical security and its fundamental principles; 2. Based on the concept and principles of critical security theories, form the critical basis for the reflection on terrorism discourse in Xinjiang; 3. Analyse the political situation of Xinjiang Uyghurs and its ongoing security policy in China on the basis of military, political, social and economic security sectors; 4. Conduct the comparative analysis of Western and Chinese media articles and define the influence of the reference actor on the security of Xinjiang. Based on the research material, appropriate research methods are chosen for the study, such as: content analysis method, case study method and comparative method. The wide range of methods used helps to create added value of the study on the problematics of terrorism discourse. The structural analysis of the problem in this work is based on a two-part structure. The first part deals with insights from critical security theories, essential principles and the presentation of the basis for critical reflection. The second part provides an analysis of the practical case study in Xinjiang region. An analysis based on critical security studies reveals the impact of the human security concept on the analysis of terrorism discourse. On the basis of epistemological reflectiveness and ontological subjectivity, the imbalance between the Chinese government and the Xinjiang Uyghur power relationship has been observed as a result of systematic violence against Uyghurs. The analysis of China's security policy in the region of Xinjiang revealed that Uyghur as an ethnic group faces not only discrimination but also arrests, imprisonments and various constraints on human rights and freedoms. It is worth mentioning that the Chinese authorities use the discourse of terrorism as a national policy tool to terrorize Uyghurs' citizens by securitizing Uyghur identity.