Vartotojų teisių apsauga sudarant vartojimo kredito sutartį
Obadauskaitė, Greta |
Bitė, Virginijus | Recenzentas / Rewiewer |
Bitinas, Audrius | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Dambrauskienė, Genovaitė | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Bagdanskis, Tomas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Macijauskienė, Rasa | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Pasaulinės finansų krizės metu kas šeštas Lietuvos namų ūkis turėjo paskolą ar buvo įsiskolinęs už išsimokėtinai pirktus daiktus ar gautas pajamas. Nors ekonomika atsigauna, ūgtelėjęs vartojimas vis dar yra finansuojamas pasiskolintomis lėšomis, todėl vartotojų teisių apsauga yra svarbus veiksnys siekiant vystyti sąžiningą ir konkurencingą vartojimo kreditų rinką. Neseniai priimtas pirmasis Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymas pagal Europos Sąjungos standartus sureglamentavo vartojimo kreditų teikimą, siekiant įtvirtinti atsakingo skolinimo principą. Šiame baigiamajame darbe vadovaujantis naujausiu įstatyminiu reglamentavimu, teisės mokslininkų pozicija ir teismų praktika, analizuojamas vartojimo kredito institutas, jo ypatumai bei probleminiai aspektai, siekiant nustatyti, ar dabartinis teisinis reglamentavimas įtvirtina pagrindinį savo tikslą – apsaugoti vartotojų teises ir teisėtus jų interesus. Baigus tyrimą padarytos išvados dėl vartotojų galimybių savarankiškai įvertinti prisiimamų įsipareigojimų riziką, vartojimo kredito davėjų pareigų apimties teikiant vartojimo kreditus jų gavėjams, nesąžiningų sutarties sąlygų problematikos, kuri yra aktuali ir vartojimo kredito sutarčių atžvilgiu, sutarties nutraukimo apsektų ir t. t. Darbo pabaigoje, vadovaujantis atlikto tyrimo rezultatais, buvo patvirtinta iškelta tyrimo hipotezė. Atliktas tyrimas pagrindė tai, jog kai kurie vartojimo kredito instituto aspektai vis tik neužtikrina vartotojų teisių apsaugos nuo nesąžiningų kreditorių veiksmų arba nuo pačių vartotojų finansinio neraštingumo. Atsižvelgiant į gautus tyrimo rezultatus, darbe siūloma papildyti vartojimo kreditų reglamentavimą, įtvirtinat vartojimo kreditų davėjų pareigą perspėti vartotojus dėl sudaromų sandorių rizikingumo, atsižvelgiant į vartotojų finansinę padėtį ir siekiamus tikslus, teikti privalomas individualaus pobūdžio rekomendacijas bei koreguoti vienašalį vartojimo kredito sutarčių nutraukimą tam, kad būtų apribota galimybė pažeisti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai.
During the global financial crisis every sixth household had a loan or was indebted or compacted a hire purchase agreement. Now while the economy is recovering and growing consumption is still financed by borrowed funds. Therefore, consumer protection is an important factor in the development of a fair and competitive consumer credit market. Recently a firs Law on Consumer credit of Republic of Lithuania was adopted which follows the European Union standards. Law on Consumer credit regulates provision of consumer credits, in order to establish the principle of responsible lending. In this thesis institute of consumer credit, its characteristics and problematic aspects are analyzed according to the latest statutory regulation, legal scholar’s position and case law, in order to determine whether the current legal framework establishes its main purpose – to protect consumers' legitimate rights and interests. Having carried out the research, the conclusions were drawn regarding consumers liability to undertake an independent evaluation of the risk, scope of obligations of consumer credit grantors in providing consumer credits, unfair contract terms, that are relevant to consumer credit agreements, aspects of the termination of the agreements, etc. Based on the results of the research, the hypothesis raised at the beginning of the research was verified. The carried out research indicated that some aspects of consumer credit institute, however, does not ensure consumer protection against unfair actions of the creditors or consumers’ financial illiteracy. In view of these results, the thesis suggests to complement consumer credit regulation with duty of consumer credit grantors to warn consumers about executed transaction risk, taking into account the consumer’s financial situation and provide obligatory individual recommendations and adjust the unilateral termination of consumer credit agreements in order to limit the ability to cause a significant imbalance in the parties' rights and duties to the detriment of consumer rights and interests.