Lietuvos, Šveicarijos, Švedijos parlamentų konstitucinis statusas: lyginamoji analizė
Blinstrubis, Tomas | Recenzentas / Rewiewer |
Sinkevičius, Vytautas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Abramavičius, Armanas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Buišienė, Ona | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Butvilavičius, Darius | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Jankauskas, Kęstas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Kalinauskas, Gintaras | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Kenstavičius, Dainius | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Markauskas, Laimonas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Pukanasytė, Indrė | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Staugaitytė, Viktorija | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Vaitiekienė, Elena | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Žiobienė, Edita | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Šis magistro baigiamasis darbas yra skirtas išanalizuoti ir palyginti Lietuvos, Šveicarijos ir Švedijos parlamentų konstitucinio statuso ypatumus. Dėmesys skiriamas istorinėms šių valstybių parlamentų susiformavimo aplinkybėms nuo pat XIII amžiaus iki šių dienų. Taip pat remiantis valstybių konstitucinėmis nuostatomis analizuojama dabartinių parlamentų formavimo tvarka, reikalavimai, taikomi kandidatams į parlamento narius bei aptariami atvejai, kada asmuo išvis negali būti renkamas parlamento nariu. Atskira dalis yra skirta ir parlamentaro statusui, kurioje nagrinėjamos parlamento nario teisės ir pareigos, laisvas mandatas, imuniteto ir indemniteto klausimai bei aptariamos ir materialinės parlamentarų veiklos garantijos, kurios valstybėse reguliuojamos skirtingai. Ketvirtoje dalyje analizuojama parlamentų struktūra, kuri Lietuvoje, Šveicarijoje ir Švedijoje yra labai panaši, skiriasi tik minimalaus parlamento narių skaičiaus reikalavimas parlamento struktūriniams padaliniams sudaryti. Paskutinioji darbo dalis skirta parlamentų atliekamoms funkcijoms. Analizuojamos ne tik tradicinės parlamentų įstatymų leidybos funkcijos, bet ir parlamentinė kontrolė, pareigūnų skyrimas ir atleidimas, biudžeto tvirtinimas bei užsienio politikos vykdymas, kuris visose valstybėse įgyvendinamas kartu su vykdomąja valdžia. Išanalizavus valstybių parlamentų panašumus, atrandami ir tam tikri skirtumai, kurie kartais yra sąlygoti valstybių konstitucinės patirties, o kartais tiesiog geriau apgalvoto konstitucinio ir įstatyminio reguliavimo, iš kurio Lietuva galėtų pasisemti patirties.
This work is designed for analysis and comparison of constitutional status of parliaments in Lithuania, Switzerland and Sweden. Firstly, the attention is given to historical circumstances of parliaments' settlement from the Middle Ages to the present day. What is more, the formation of parliament and the requirements to candidates to the parliament are analysed by constitutional provisions. Moreover, the cases in which a person may not be elected to the parliament at all, are discussed. A seperate part is designed for analysis of status of Parliament's member, giving attention to member's rights and duties, free mandate, questions of immunity and indemnity. Furthermore, the garantees of parliamentary activities and material which in coutries are differently regulated are discussed. The fourth part is based on stucture of parliament which is quite similar in Lithuania, Switzerland and Sweden, differ only the requirement for minimum members of parliament for it‘s structural units. The last part is designed for the functions of parliament. The attention is given not only for the traditional functions of parliament - law making but also for parliamentary control, nomination and dismissal of state officers, the budget confirmation and the implementation of foreign policy that all countries go hand in hand with the executive. Finally, having analysed the similarities of parliaments, we find some differencies which sometimes are conditioned by the state's constitutional experience or well considered constitutional and legal regulation, from wich Lithuania could gain experience.