Intelektinės nuosavybės išimčių reikšmė elektroninėje erdvėje
Subačiūtė, Rita |
Petrauskas, Rimantas Alfonsas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Krasauskas, Vytautas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Štitilis, Darius | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Rotomskis, Irmantas | Recenzentas / Rewiewer |
Autorių teisės nėra absoliutinės teisės ir yra ribojamos apimtimi, apsaugos terminu ir būdais, kuriais jos gali būti įgyvendintos. Visi šiuolaikiniai autorių teises reglamentuojantys autorių teisių įstatymai numato nuostatas dėl tam tikrų ypatingų aplinkybių, kuomet neautorizuotas autorių teisių saugomo kūrinio panaudojimas nėra laikomas autorių teisių pažeidimu. Tokiais atvejais įstatymo leidėjas prioritetu laiko ne autorių teisių turėtojo, o kitų asmenų interesus. Autorių teisių išimtys yra grindžiamos įvairiais pagrindais: svarbiausių teisės principų įgyvendinimu- proporcingumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir kt., viešuoju interesu, ekonominiais faktoriais ir kt., tačiau iš esmės teisių išimčių tikslas yra vienas proporcingo teisių turėtojų ir vartotojų intereso balanso išlaikymas. Tačiau skaitmeninės revoliucijos eroje šis svarbus interesų balansas turėtų būti „rekonstruotas“, kaip ir visas autorių teisių ir jų išimčių taikymo mechanizmas. Šiandieninės autorių teisės yra ekonominės politikos įrankis, kuriuo pirmiausia siekiama materialaus praturtėjimo ir teisingo atlygio investitoriams už jų pirmines investicijas, todėl jos nebelaikomos paskata individualiai kūrybai, kultūriniam progresui. Nauji išbandymai interesų balansui gimė su naujomis skaitmeninėmis technikos galimybėmis, kurios, viena vertus, leidžia padaryti puikios kokybės ir juolab nemokamas autorių teisių saugomo kūrinio kopijas, kita vertus, leidžia teisių turėtojams susekti ir apriboti tokius vartotojų veiksmus. Tačiau didesnės kontrolės suteikimas autorių teisių turėtojams dėl kūrinių panaudojimo skaitmeninėje aplinkoje nesąlygos didesnės naudos pačiai visuomenei. Kaip kad autoriams reikalinga apsauga, intereso į laisvą informacijos srautą pagrindu vartotojams turi būti suteikta teisė naudoti teisėtai įsigytas kūrinio kopijas, atitinkamais atvejais net ir be autorių teisių turėtojo sutikimo. Dabar įmanoma tokia situacija, jog kombinacija iš skaitmeninių teisių valdymo sistemų, teisinių normų dėl draudimo pašalinti technines apsaugos priemones, sutartimis įtvirtinamo teisių išimčių netaikymo, gali sudaryti neįveikiamą kliūtį ar iš viso pašalinti galimybę mokslininkams, tyrinėtojams, autoriams, mokytojams, studentams ir vartotojams rasti, cituoti ar kitaip sąžiningai pasinaudoti autorių teisių saugoma informacija. Skaitmeninė revoliucija yra stimulas keisti dabartinę sistemą. Naujoji autorių teisių išimčių sistema turėtų būti labiau lanksti, plačiau taikoma ir turėtų būti grindžiama vartotojų teisėmis.
Copyright is not absolute and it is limited in scope, duration and the ways in which it can be enforced. There are several reasons to restrict the scope of copyright, but all of them are designed to maintain a balance between the rights of copyright holders and users. The copyright exceptions are based on fundamental principles of law, on public interest, on economic factors. But in the era of digital revolution the balance between the copyright holders‘ and society’s interests needs to be „recasted“ or even reconstructed. The use of copyrighted material in electronic environment in certain circumstances should not be recognized as a infringement of copyright because the copyright exceptions are also applicable in the electronic enviroment. The members of information society have to have possilities to use the copyrighted material for non-commercial personal use, for critics, review, teaching, science research, information purposes and s.o. Such uses and the free flow of information help to keep the progress in the different sections of society and are very important for innovations.