Kultūros paveldo „X“ plėtra, diegiant elektroninio verslo elementus

Kultūros paveldo objektai tampa vis svarbesne kultūros ekonomikos sudėtine dalimi. Šio sektoriaus įnašas į šalių ekonomiką, BVP augimą, užimtumo didinimą skatina nagrinėti ir įvertinti ekonominį kultūros paveldo sektoriaus įnašą ir ateities perspektyvas, kurias labiausiai formuoja skaitmeninių technologijų raida, elektroninio verslo plėtra. Kultūros paveldo objektų komercializavimas neišvengiamas be šiuolaikinių informacinių technologijų ir elektroninio verslo panaudojimo galimybių. Tokiu būdu kultūros paveldas ir jo plėtra tampa šiuolaikinės žinių ir informacinės ekonomikos dalimi. Kultūrinio turizmo plėtrą skatina prisijungimas prie bendros Europos ekonominės ir kultūrinės erdvės, kultūros paveldo objektų plėtros ir išsaugojimo programų bei strategijų, aktyvi Europos Sąjungos parama, kurios didžioji dalis įgyvendinamų projektų sutelkti kultūros paveldo objektų skaitmeninimui, siekiant kultūros elementų išsaugojimo. Magistro baigiamajame darbe buvo spręsta problema, kaip praktiškai komercializuoti kultūros paveldo objektą, remiantis elektroninio verslo teikiamomis galimybėmis. Kadangi darbo tiriamasis objektas „X“ bus sutelktas turizmo reikmėms, magistro baigiamajame darbe akcentuota viena iš kultūros paveldo komercializavimo formų – turizmas. Todėl pirmojoje darbo dalyje kultūros paveldas aptartas kaip turizmo infrastruktūros dalis, sukurianti ekonominę vertę. Aptarti kultūros paveldo objektų skaitmeninimo projektų pavyzdžiai, skatinantys kultūros paveldo srities plėtrą, neribotą prieigą vartotojams, o valstybiniu ir tarptautiniu lygiu – vientisos kultūros paveldo skaitmeninimo sistemos sudarymą. Ne mažiau svarbus vaidmuo komercializuojant kultūros paveldo objektus skiriamas ir koordinuojančioms institucijoms. Palankios teisinės bazės kultūros paveldo objektų komercializavimui sukūrimas padėtų išspręsti su tuo susijusias problemas, lengviau ir greičiau įgyvendinti su tuo susijusius projektus. Darbe aptartos pagrindinės kultūros paveldą Lietuvoje koordinuojančios institucijos, šiuo metu Lietuvoje įgyvendinamos kultūros paveldo ir elektroninio verslo programos ir strategijos. Tolesnėse darbo dalyse aptartas kultūros paveldo objektų, sutelktų turizmo reikmėms, elektroninės komercijos bei elektroninio marketingo teikiamų galimybių panaudojimas verslo komercializavimui ir plėtrai. Išskirtos kultūros paveldo objektų komercializavimui pritaikomos elektroninio verslo teikiamos galimybės, skatinančios verslo efektyvumo plėtrą, optimizuojančios verslo struktūrą, gerinančios įmonės konkurencinę padėtį rinkoje. Apibendrintas teorinės magistro darbo dalies skyrius leido sudaryti schemą, kuria remiantis atlikta tiriamoji darbo dalis. Magistro baigiamojo darbo antroje dalyje, siekiant pateikti praktinius pasiūlymus kultūros paveldo objekto „X“ komercializavimui, atlikta esamų konkurentų interneto svetainių turinio analizė. Aptartos kultūros paveldo „X“ planuojamos veiklos kryptys ir užsibrėžti tikslai, leido atlikti konkurentų svetainių turinio analizę, remiantis teorinėje darbo dalyje išskirtais elementais – interneto svetainės efektyvumo vertinimo kriterijai, viešieji ryšiai/ ryšiai su visuomene, reklamos galimybės internete, pardavimų skatinimas, pasitelkiant elektroninio verslo elementus, asmeninis pardavimas, tiesioginis marketingas elektroniniu paštu. Suformuoti pagrindiniai kultūros paveldo objekto „X“ komercializavimo, taikant elektroninio verslo elementus, teiginiai. Tyrimo metu suformuoti pasiūlymai turėtų padėti įgyvendinti elektroninio verslo strategiją, pritaikytą kultūros paveldui „X“, pasiūlyti informacinių technologijų panaudojimo konkrečiu atveju galimybes, siekiant įgyti konkurencinį pranašumą rinkoje. Suformuoti verslo plėtros teiginiai turėtų padėti turizmo reikmėms pritaikytam kultūros paveldo objektui „X“ plėsti Lietuvos turizmo paslaugų įvairovę, generuoti papildomus turistų srautus, skatinti aktyvųjį vietos ir atvykstamąjį turizmą, teigiamai įtakoti regiono ekonominę, socialinę bei kultūrinę aplinką. Suformuoti pasiūlymai leidžia įvertinti ekonominį kultūros paveldo sektoriaus įnašą ir ateities perspektyvas, kurias labiausiai formuoja skaitmeninių technologijų raida, elektroninio verslo plėtra.

Cultural heritage objects become a more and more important component of cultural economy. The sectors contribution to the national economies, GDP growth and increasing employment stimulates to analyze and assess the cultural heritage sector’s future prospects, which are mainly formed by the development of digital technologies and e-business. The commercialization of cultural heritage objects cannot be accomplished without the capabilities given by e-business and information technologies. In this case, cultural heritage and it’s development becomes a part of modern knowledge and information economy. The development of cultural tourism is promoted by the overall European cultural and economic environment, cultural heritage objects’ development and prevention programs and strategies as well as active European Union support with the majority of projects focusing on the digitization of cultural objects seeking to preserve the cultural elements. The master thesis solves the problem of a cultural heritage object’s practical commercialization based on capabilities given by e-business. Since the chosen object “X” is going to be developed for touristic purposes, the thesis paper highlights one of the cultural heritage commercialization forms – tourism. That is why the first part of the paper discusses the cultural heritage as a part of tourism infrastructure which generates economic value. It also includes the examples of cultural heritage objects’ digitization projects, which promote the development of cultural heritage field, unlimited user access and formation of a solid cultural heritage digitization system on a national and international base. Considerable attention is also given to the coordinating bodies in the commercialization process of cultural heritage objects. Creating a friendly legal framework for cultural heritage objects’ commercialization would allow to solve the problems, which arise while implementing the projects, easier and faster. Furthermore, the paper discusses the main institutions coordinating the cultural heritage as well as current cultural heritage and e-business programs and strategies in Lithuania. The following parts of the paper discuss how various cultural heritage objects, which are designed for touristic purposes, use the capabilities given by the e-commerce and e-marketing for business commercialization and development. Moreover, the paper distinguishes e-business capabilities, which promote development of business efficiency, optimize business structures and improve the competitive position in the market. The conclusion of the theoretical part of the paper allowed to compose a scheme which served as a basis for the research. The second part of the thesis analyzes existing object’s “X” competitors’ websites in order to give practical recommendations for object’s “X” commercialization. Discussing the cultural heritage’s “X” planned activities and goals allowed to carry out the analysis of competitors’ websites based on the elements distinguished in the theoretical part of the paper – websites’ effectiveness evaluation criteria, public relations, internet advertising capabilities, sales promotion through e-business elements, personal sales and direct marketing through e-mails. The second part of the paper also forms the main statements of cultural heritage object’s “X” commercialization by implementation of e-business elements. The recommendations formed during the research should allow to deliver the e-business strategy adapted to the cultural heritage “X” as well as suggest certain capabilities given by the information technologies in order for the object to gain the competitive advantage in the market. The statements of business development should help the cultural heritage object “X” expand the diversity of tourism services in Lithuania, generate additional tourist numbers, promote active local and inbound tourism, give positive impact on region’s economic, social and cultural environments. The recommendations given in the paper allow to assess economic cultural heritage sector’s contribution and future prospects, which are mainly formed by the development of information technologies and e-business.