Asmens teisų įtvirtinimas Baltijos šalių (Lietuva, Latvija, Estija) konstitucijose
Stumbrienė, Inga |
Mesonis, Gediminas | Recenzentas / Rewiewer |
Mesonis, Gediminas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Žiobienė, Edita | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Vainiutė, Milda | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Jarašiūnas, Egidijus | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Abramavičius, Armanas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Vaitiekienė, Elena | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Sinkevičius, Vytautas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Radionovienė, Jolita | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
XX amžiaus pabaigoje Baltijos šalys, Lietuva, Latvija ir Estija atkūrė savo nepriklausomybę ir pradėjo naują vystymosi etapą, kuris paskatino esmines konstitucines reformas. Tačiau Baltijos šalys pasirinko skirtingus kelius, 1992 m. Lietuva ir Estija priėmė naujas šiuolaikiškas Konstitucijas, tuo tarpu Latvija pasirinko senas ir išbandytas vertybes, tai yra atkūrė senąją 1922 m. vasario 15 d. Konstitucijos galiojimą, tačiau ją taip pat reikėtų vertinti kaip naują, nes Konstitucija buvo papildyta iki šiol nebuvusiu asmens teisių ir laisvių institutu Konstitucinės reformos Baltijos šalyse neišvengiamai įgavo bendrų bruožų, dėl susidariusios panašios socialinės, ekonominės ir teisinės padėties. Tačiau šie pokyčiai kiekvienoje šalyje turėjo ir savų ypatumų, kuriuos lėmė skirtinga istorinė patirtis, skirtingas valstybių teisinis išsivystymas. Asmens teisių institutas Baltijos šalių konstitucijose užima svarbią vietą, nes tai svarbiausias žmogaus teisių srities teisės šaltinis. Konstitucija neįsivaizduojama be žmogaus teisių, joms pripažįstamas aukščiausios vertybės statusas. Šiame magistro baigiamajame darbe analizuojamos Baltijos šalių konstitucijose įtvirtintos asmens teisės ir laisves, detalizuojamos pagal jų teisinį turinį, išskiriant pilietines, politines, socialines, ekonomines ir kultūrines teises. Taip pat atkreipiamas dėmesys ir į asmens pareigas įtvirtintas Baltijos šalių konstitucijose. Detaliai ir išsamiai analizuojamos asmens teisių ir laisvių ribojimo problemos bei įvertinamos asmens teisių ir laisvių apsaugos garantijos įtvirtintos Baltijos šalių konstitucijose.
At the end of XX century, the Baltic States, Lithuania, Latvia and Estonia restore their independence and started a new development process, which lead to essential constitutional reforms. But the Baltic States choose different ways to lead. Lithuania and Estonia adopted new and modern constitutions, while Latvia choose old and well-tried values, and restore the old 1922 years February 15 day constitution. But constitution of Latvia should be valued as new one, as it was amended with the new institute or the human rights and freedoms. Constitutional reforms in the Baltic States inevitably gained mutual features as they found themselves in similar social, economic and legal situation. Although these changes were specific in each country, as they were influenced by different historic experience, different level of legal development in the states. The institute of constitutional human rights in the Baltic States is very important, because it is the fundamental resource of legal human rights. We can not imagine constitution without the institute of human rights, it is the essential value. This master thesis analysis human rights and freedoms confirmed in the constitutions of the Baltic States, as well as discloses in detail personal, political, social, economic and cultural rights according to the content of rights, attention is paid to human duties, confirmed in the constitutions of the Baltic States. Also is evaluated the problem of restriction of human rights and freedoms, and finally, protection guarantees.