Tibeto tarptautinis teisinis statusas
Ambraška, Laurynas |
Jakulevičienė, Lyra | Konsultantas / Consultant |
Biekša, Laurynas | Recenzentas / Rewiewer |
Katuoka, Saulius | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Valutytė, Regina | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Žilinskas, Justinas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Daukšienė, Inga | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Darbe analizuojamas Tibeto tarptautinis teisinis statusas iki lemiamo 1949 m. konflikto su Kinija bei situacija po konflikto. Autorius trumpai apžvelgia Tibeto valstybingumo istoriją bei Tibeto tarptautinio teisinio statuso kaitą ir su tuos susijusius tarptautinius dokumentus, pagrindžia padarytas prielaidas ir hipotezes tarptautinės teisės doktrina. Taip pat nagrinėjamas Tibeto suvereniteto klausimas, sąlygos ir reali situacija. Darbe taip pat atskleidžiama, kada ir kaip valstybė praranda ar įgyja nepriklausomybę, taip pat nepriklausomybės reikšmė valstybės egzistavimui, konkrečiu Tibeto atveju. Taip pat teorinės ir konkrečiai Tibeto valstybės tęstinumo ir identiteto nustatymo problemos. Autorius taip pat vadovaujasi pagrindiniais tarptautinės teisės dokumentais, siekdamas pagrįsti dvi versijas apie Tibeto tarptautinį teisinį statusą bei tarptautinės bendruomenės poziciją ir veiksmų stoką šiuo konkrečiu bei panašiais atvejais. Autorius bando atsakyti ir į pačias svarbiausias problemas, nustatant Tibeto tarptautinį teisinį statusą. Jos yra politinės ir teisinės. Tibeto teisinio statuso dvilypumas yra aktuali problema iki šios dienos. Taigi situacijos sudėtingumas, nevienareikšmiškumas, tarptautinės bendruomenės nevieningumas ir konkrečios pozicijos nebuvimas sąlygoja, kad Tibeto tarptautinis teisinis statusas išlieka dvilypis ir realus statusas neatitinka to, kuris turėtų būti vadovaujantis tarptautinės teisės normomis. Autorius padaro išvadą, kad šios situacijos sprendimas yra tarptautinis ekonominis, politinis spaudimas ir tarptautinės bendruomenės vieningumas, ginant ir saugant tarptautinės teisės normomis įtvirtintas bendra žmogiškąsias vertybes.
This study analyses the most important international legal status questions concerning Tibet and the Peoples Republic of China prior to 1949 m. invasion and the aftermath. The author takes a brief look at the international legal status of Tibet prior to the formentioned invasion and a diligent study of the most important periods of the historical development of Tibet and its international status, through analysing the most important international treaties, legal doctrine and other documents. Also the author acknowledges the current struggle of Tibet and it‘s people to regain independance or at least a workable, suitable for tibetans and legitimate autonomous status. The author also tries to take in account the actions and passiveness of international community and United Nations organization concering this issue. In this study it is shown, that the international community doesn‘t acknowledge the invasion of Tibet as opposing to the international laws and principles, however no real action is taken, therefore leaving the status of Tibet a very delicate matter where all possibilities have to be considered. Author is aiming to define the current situation in the world policy on the matter of Tibet, also the legal and current issues of Tibetan sovereignity, proving that the nation of Tibet is still in full sovereignity and is being occupied only in territorial conflict. Some of the most valid current problems of the legal status of Tobet are also discussed by the author. In particular, the duality of the international legal status of Tibet. Defining the dual and condradictory status of Tibet is one of the main goals of this paper. The delicacy and the complicated manner of the situation (taking in account political and military factors) is suggesting that until there is found a political will to act according to the international law, the status of Tibet has to be considered with utmost awereness and carefulness, because direct actions of separate countries may lead to even more dramatic and serious situations in local or global areas.