Teroro akto sudėties požymiai ir jų atribojimas nuo kitų nusikalstamų veikų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą
Piesliakas, Vytautas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Borkovski, Pavelas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Fedosiukas, Olegas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Gutauskas, Aurelijus | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Nevera, Andrius | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Pakštaitis, Laurynas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Pečkaitis, Justinas Sigitas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Jucys, Kęstutis | Recenzentas / Rewiewer |
Kujalis, Pavelas | Konsultantas / Consultant |
Darbe norima atskleisti teroro akto sudėties požymius, nustatyti atskyrimo nuo kitų nusikalstamų veikų galimybes. Keliama hipotezė, kad Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse teroro akto sudėties požymiai nėra pakankamai apibrėžti. Akcentuojama teroro, teroro akto ir terorizmo sampratų atskyrimo problema. Autorė pastebi, kad atsiranda vis daugiau mokslinių darbų terorizmo tematika, daugeliu atvejų tai politologinio ar istorinio pobūdžio darbai, daugiau analizuojantys terorizmo padarinius, terorizmo paplitimą ar teroristinių organizacijų veiklą, mažai dėmesio skiriant teroro aktų, kurie yra priemonė teroristinei ideologijai sklisti, sudėties analizei, kurios požymiai nepakankamai reglamentuoti ir Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Darbe siekiama terorizmą ir teroro aktus atskirti, teroro aktą apibrėžiant kaip nusikalstamą veiką, individualią, nepakartojamą, neatsiejamą nuo konkrečių asmenų – teroro aktus realizuojančių asmenų ir jų aukų. Darbe atskleidžiamas ir teroro, kaip iracionalios baimės kūrėjo, vaidmuo teroro akte. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimais, tarptautinės teisės aktais, kitais moksliniais darbais, magistro darbe formuluojamos teroro akto sudėtyje minimos sąvokos. Pabrėžiama visuomenės saugumo, kaip baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės, į kurią kėsinamasi teroro aktu, svarba. Visuomenės saugumas apibūdinamas kaip būsena be grėsmių, grėsmę suvokiant kaip realią galimybę sukelti konkrečią žalą saugomam objektui (pvz., strateginės reikšmės objektui, kurio sunaikinimas kenkia šalies gynybai ir ekonominiam saugumui) ar sumažinti bendrą saugumo lygį. Visuomenės saugumą gali pažeisti ir Baudžiamajame kodekse išskirtose darbo, susibūrimo, gyvenamoje ir viešojoje vietose, atlikti tam tikri kaltininko veiksmai. Darbe teroristinės veikos siejamos su poveikiu visuomenei, jos įbauginimu. Teigiama, kad teroro aktais kėsinamasi dviem lygiais: į tai, kas trukdo teroristų siekiams, ir į tai, per ką jie tų tikslų siekia. Teroristinių grupių ideologija apibūdinama, kaip įsitikinimų sistema, pasireiškianti nusikalstamomis veikomis, nukreiptomis į civilius, vardan iškelto tikslo. Iš jos kyla ir teroro akto padarymo tikslai. Būtent ideologija yra išeities taškas, ji tiksliausiai apibūdina teroro aktus ir yra būtinais jų požymis, kurį siūloma įtraukti į teroro akto sudėtį. Akcentuojant dėsningiausius teroro akto sudėties požymius, padedančius teroro aktus atskirti nuo kitų nusikalstamų veikų, tokių kaip turto sunaikinimas visuotinai pavojingu būdu, tyčinis nužudymas ir kariniai veiksmai, išryškinamos teorines ir praktines veikų atskyrimo problemos. Apibendrinant analizuotą medžiagą teigiama, kad iškelta hipotezė, kad Baudžiamajame kodekse teroro akto sudėties požymiai nepakankamai reglamentuoti, pasitvirtino. Teigiama, kad juridinės technikos požiūriu, teroro akto teisinė konstrukcija kiek chaotiška, be tvirtos koncepcijos, kelianti jos kvalifikavimo, atribojimo nuo kitų nusikalstamų veikų problemų.
In this work the author is trying to describe the features of terror act, identify possibilities of delimitation from other criminal acts. There is created a hypothesis, that in the Penal code of Lithuania Republic the features of terror acts’ consist are not clearly defined. There is emphasized the problem of differentiation of terror, terror act and terrorism concepts. The author is noticing that there are more studies about terrorism, in many cases they are of political or historical character, more analyzing the issues of terrorism, its’ spread ant the activity of terrorist organizations, paying less attention for the analysis of terror acts, that are means for spreading terrorist ideology. In this work there is trying to distinguish terrorism and terror act, describing as criminal act, individual, unrepeatable, concurrent from concrete person, who realize these terror acts and its’ victims. In this work also is revealed terror’s, as creator of irrational fair, role in terror act. Following the decisions of Lithuania High Court, international juridical acts, other research work, in this master work are formulated concepts concerning the consist of terror act. There is emphasizing the importance of society’s security as worth in penal law, which can be attempting by terror act. Society’s security is described as state without danger, in this case danger is comprehensible as real possibility to make harm for saved objects (for example, strategic objects, the destruction of these objects harms to country’s defense and economical safety) or to decrease the common security’s level. The society’s security can be offended and by causers’ activities in penal code described work, meeting, residence or public places. In this work terrorist act is related with influence for the society, its’ intimidation. There is predicating that by terror acts there are attempting in two levels: what disturbs for terror acts, and through what they are trying to reach their aims. The ideology of terrorist groups is described as the system of conviction, through criminal acts linked to citizens. From this rises aim of terror act. For this, ideology is jumping-off point, it describes terror acts very clearly and is the feature, which is suggested to be involved into terror act’s consist. Emphasizing the main features of terror acts consist, it is possible to say that, they help distinguish terror acts from other criminal acts such as property’s destruction in a dangerous for society way, murder or war acts. There are highlighted problems of distinguishing theoretical and practical acts. Concluding the analyzed material, there was created a hypothesis which confirmed that in Penal code the features of terror act consist are not enough regulated. There is also stating that in juridical technique’s position, the juridical construction of terror act is chaotic, without strong conception, making problems of distinguishing it from other criminal acts.