Sutarties vykdymo pasikeitus aplinkybėms ypatumai
Rindinas, Marius |
Urbonavičius, Saulius | Recenzentas / Rewiewer |
Tikniūtė, Agnė | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Rudzinskas, Antanas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Dambrauskaitė, Asta | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Matkevičius, Algirdas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Vadovaujantis pacta sunt servanta principu, iš esmės kiekvienas sutarties neįvykdymas, lygiai kaip ir netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakingas skolininkas. Tačiau ši taisyklė turi išimtį – ji netaikoma tuomet, kai sutarties vykdymui trukdo po sutarties sudarymo atsiradusios tam tikros teisiškai reikšmingos aplinkybės, nepapuolančios į nė vienos iš šalių rizikos sritį. Tokioms situacijoms spręsti užsienio, tarptautinėje ir nacionalinėje praktikoje įtvirtinami ir taikomi sutarties vykdymo neįmanomumo dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių ir sutarties vykdymo apsunkinimo dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių teisiniai institutai, įvairiais aspektais tiriami šiame magistriniame darbe. Pirmoje darbo dalyje nagrinėjamos sutarčių vykdymo pasikeitus aplinkybėms problemai spręsti skirtų teisinių institutų ištakos, samprata, pagrindiniai požymiai ir tarpusavio santykis. Nustatyta, kad institutai yra savarankiški, todėl negali būti taikomi paraleliai ar subsidiariai. Antroje dalyje istoriniu – lyginamuoju aspektu tiriami Vokietijos, Prancūzijos ir Anglijos pasirinkti sutarčių vykdymo pasikeitus aplinkybėms problemos sprendimo būdai. Analizė parodė, kad šiose valstybėse sutarčių vykdymo neįmanomumo dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių situacijos sprendžiamos labai panašiai. Tačiau valstybių požiūris į sutarties vykdymo apsunkinimo dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių teisinį institutą yra ganėtinai skirtingas. Trečioji darbo dalis skirta Lietuvai reikšminguose tarptautiniuose teisiniuose dokumentuose – CISG Konvencijoje, UNIDROIT, PECL ir DCFR Principuose siūlomų aptartos problemos sprendimo būdų analizei. Visi šie dokumentai įtvirtina ir labai panašiai reglamentuoja sutarties vykdymo neįmanomumo dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių teisinį institutą. Sutarties vykdymo apsunkinimo dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių teisinis institutas CISG Konvencijoje apskritai nėra įtvirtintas, o kiti tarptautiniai dokumentai nors ir nustato panašias jam reglamentuoti skirtas taisykles, tačiau numato ir tam tikrų jo taikymo ypatumų. Paskutinėje darbo dalyje analizuojami Lietuvoje įtvirtintų nagrinėjamų teisinių institutų reglamentavimo ypatumai bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šioje srityje. Įstatymų leidėjas šiuos teisinius institutus reglamentuoja panašiai kaip ir UNIDROIT Principai, tačiau nacionalinis reglamentavimas pasižymi ir tam tikrais specifiniais požymiais. Kasacinio teismo praktika šioje srityje nėra palyginti gausi ir galutinai susiformavusi, todėl šioje srityje sudėtinga prognozuoti ne tik konkrečių bylų baigtį, bet ir bendrą kasacinio teismo praktikos kryptį. Autoriaus iškelta hipotezė pasitvirtino. Magistriniame darbe nagrinėjami teisiniai institutai užsienio, tarptautinėje ir Lietuvos teisės doktrinoje, teisės aktuose bei teismų praktikoje laikomi išimtinio pobūdžio teisiniais instrumentais, todėl sprendžiant sutarčių vykdymo pasikeitus aplinkybėms problemas, prioritetiniu principu išlieka pacta sunt servanta.
According to principle pacta sunt servanta, commonly each non-fulfilment of the contract as well as undue fulfilment is considered as an infringement, for which the promisor is liable. However, this rule has an exception – it is not applied, when performance of a contract is impeded by particular legally significant circumstances, which occurred after conclusion of a contract and the risk thereof was not assumed by either party. Such situations in foreign, international and national practice are dealt by applying legal institutes of impossibility of performance due to change of circumstances and hardship of performance due to change of circumstances, the various aspects whereof are analysed in the master thesis. First part of the thesis analyses origins, concepts, main features and correlation between the legal institutes, developed to deal with the problem of performance of contracts under changed circumstances. It has been found out that they are independent and, thus could not be applied simultaneously or subsidiary. In second part the author historically-comparatively reviews, how the problem of performance of contract under changed circumstances is dealt in Germany, France and England. The study has shown that these countries solve problem of impossibility to perform the contract due to changed circumstances in a very similar way. However, they have quite a different approach towards the legal institute of hardship of performance due to change of circumstances. Third part of the thesis is dedicated to methods of solving the analysed problem in international legal documents, significant to Lithuania – CISG Convention, UNIDROIT, PECL and DCFR Principles. All documents recognise and very similarly regulate the legal institute of impossibility of performance due to the change of circumstances. Though, the institute of hardship of performance due to change of circumstances is not established in CISG Convention, while other documents regulate it very similarly, but also include a few peculiarities. In the last part of the thesis author examines the peculiarities of regulation of the analysed legal institutes in Lithuania and judicial practice of the Supreme Court of Lithuania in this field. The legislator regulates mentioned institutes very similarly as UNIDROIT Principles, yet national regulation also embraces specific features. The practice of the national Supreme Court in this field is still under development, thus it is hard to forecast not only final court rulings in particular cases, but also general trend of Supreme Courts’ practice. The hypothesis raised by the author has been confirmed. Examined legal institutes in foreign, international and national legal doctrine, regulations and practice are considered as exceptional legal instruments, thus principle pacta sunt servanta remains underlying while dealing with problems of performance of contracts under changed circumstances.