Valstybės tarnautojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo pokyčiai Lietuvos valstybės tarnyboje
Gregerytė, Daiva |
Minkevičius, Aleksandras | Recenzentas / Rewiewer |
Smalskys, Vainius | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Minkevičius, Aleksandras | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Guogis, Arvydas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Lietuvoje personalo mokymo klausimai tampa vis aktualesni dėl integracinių ES procesų bei globalizacijos tendencijų. Tai priverčia vykdyti viešojo sektoriaus reformas akcentuojant ŽI svarbą valstybės tarnybai ir siekiant pagerinti organizacijų veiklą viešajame sektoriuje. Svarbu suprasti jog žinių ir įgūdžių įgytų prieš 5 metus gali neužtekti šiandienos darbo funkcijoms atlikti. Šiame darbe siekiama išanalizuoti valstybės tarnautojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo pokyčius valstybės tarnyboje 2002–2011 metais. Analizei atlikti naudojami įvairios literatūros, teisės aktų, dokumentų turinio, lyginamosios analizės ir kiti metodai. Pateikiamais pokyčiais siekiama atskleisti mokymuose ugdomas kompetencijas ir sudaryti kompetencijų modelį, kuris turėtų tapti valstybės tarnybos veiklos efektyvumo priemone. Siekiant atlikti išsamų tyrimą iškelti darbo uždaviniai: 1. Ištirti personalo mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo svarbą ir poreikius viešajame sektoriuje. 2. Nustatyti valstybės tarnautojų ugdymo sistemos aspektus viešajame sektoriuje. 3. Išanalizuoti valstybės tarnautojų mokymą reglamentuojančius teisės aktus. 4. Išanalizuoti valstybės tarnautojų mokymo strategijas ir programas. 5. Sudaryti valstybės tarnautojo kompetencijų modelį, apibūdinti jo poreikį ir įgyvendinimą. Darbo objektas – personalo mokymas ir kvalifikacijos tobulinimas viešajame sektoriuje. Darbe analizuojama personalo ir žmogiškųjų išteklių teorijų raida, įtakojusi personalo mokymo sampratos kitimą, nustatyti valstybės tarnautojų ugdymo sistemos aspektai, ištirti mokymus reglamentuojantys teisės aktai, mokymo strategijos ir programos. Gautuose rezultatuose išskirtos kompetencijų rūšys ir sudarytas kompetencijų modelis atsižvelgiant į jų ugdymo dažnumą mokymuose. Pateikiant rekomendacijas kompetencijų modelio naudojimui akcentuojamas valstybės tarnybos veiklos efektyvumas ir skaidrumo užtikrinimas, ateityje nustatant aiškesnius reikalavimus ir kriterijus priimamiems valstybės tarnybos darbuotojams ir atliekant darbuotojų veiklos vertinimą. Valstybės tarnautojų ugdymo mokymai nukreipti į žinių ir įgūdžių tobulinimą ne tik šiuo metu jų užimamoms pareigoms atlikti, bet ir reikalingų ateičiai profesinių gebėjimų bei asmeninių kompetencijų ugdymą. Nepakankamas žinių ir kompetencijų turėjimas kintančioje aplinkoje didina naujų tinkamai parengtų sistemų poreikį. Darbe kompetencijų modelis pateikiamas kaip darbuotojų gebėjimų tobulinimo ir viešojo sektoriaus reformų efektyvumo didinimo priemonė. Didėjantis kompetencijų rūšių skaičius ir dažnėjantys mokymų užsiėmimai atskleidžia ne tik augančius poreikius ir iššūkius, bet ir pristato valstybės tarnautoją kaip įvairiapusišką asmenybę, savo srities specialistą, nuolat tobulėjantį ir gebantį užtikrinti sėkmingą integraciją ir efektyvią organizacijos veiklą.
In-service training is a matter of great relevance and importance in Lithuania because of integration processes in the EU and globalization. This leads to continuous changes in public sector simultaneously influencing the perception of human resources and emphasizing the importance of development in order to improve organizational performance of public institutions. Therefore it is crucial to understand that knowledge, competencies and skills acquired 5 years ago would not meet requirements to perform current future functions. The key objective of this thesis is the profound analysis of the key changes in training and competencies improvements of public servants during the period of 2002–2011. . To explore it is using non-fiction, rules of law, document content, comparative analysis and other methods. What is more, described changes provide a list of essential competencies and are the foundation for the competency model that is a main tool for public sector to perform effectively. Main goals: 1. To analyze the need and importance of the in-service training in public sector. 2. To describe features of development system of public servants in public sector. 3. To overview the rule of law applied to training of public servants. 4. To present key strategies and programs of public servant training. 5. To form the public sector competency model and evaluate the need and practical implementation. The target: in-service training and development of human resources in public sector of Lithuania. This thesis presents analysis of the human resources theory influencing the perception of the in-service training, reviews rules of law applied to, strategies and programs as well as describes main features of training system. As a result, key competency model is provided and analyzed through particular aspects such as performance effectiveness, transparency, changes in requirements, evaluation of new employees and recommendations for implementation of the model. Moreover, the in-service training of public servants concentrates not only on improvements in current performance but takes into consideration future needs. Lack of relevant knowledge and competencies lead to the increasing need for new effective systems. The competency model is presented as an example and useful tool in the in-service training. In conclusion, an increase in the number of required competencies and the frequency represent not only challenges of the current situation, but also describe a public servant as a specialist continuously learning and able to perform his functions effectively as well as to conform to the changing environment.