Nesąžiningos konkurencijos kvalifikavimo problemos
Bendorienė, Auksė |
Birštonas, Ramūnas | Recenzentas / Rewiewer |
Vasarienė, Dalia | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Birštonas, Ramūnas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Usonienė, Jūratė | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Šiame baigiamajame magistro darbe, analizuojant Lietuvos teisės aktus, mokslinę literatūrą bei Lietuvos ir ETT praktikoje suformuotas su darbo tema susijusias atitinkamų klausimų ir teisės aktų nuostatų aiškinimo ir taikymo taisykles, atskleidžiamas nesąžiningos konkurencijos sąvokos turinys ir įvardijami atskirų nesąžiningos konkurencijos atvejų kvalifikavimo ypatumai. Šio tyrimo tikslas – išanalizuoti nesąžiningos konkurencijos reglamentavimo Lietuvos konkurencijos teisėje ypatumus bei nustatyti taikymo praktikoje problemas – pasiektas įgyvendinus tokius uždavinius: pirmiausia, išanalizavus mokslinę literatūrą, Lietuvos teismų praktiką, Lietuvos Respublikos teisės aktus, aptariančius nesąžiningos konkurencijos sampratą, atskleidžiant jos turinį; po to yra nustatoma nesąžiningos konkurencijos instituto Lietuvos teisės aktuose įtvirtinimo raida ir reikšmė, aptarti pagrindiniai unifikavimo su ES teise aspektai; ir galiausiai identifikuojami nesąžiningos konkurencijos atvejų kvalifikavimo ypatumai, įvertinamas nesąžiningą konkurenciją reglamentuojančių teisės normų veiksmingumas bei atskleidžiami teisinio reguliavimo netikslumai ir dėl to iškylančios problemos. Magistrinio baigiamojo darbo temai atskleisti buvo naudojami loginis-analitinis, lingvistinis, lyginamasis, istorinis, sisteminės analizės metodai, kurių pagalba darbo tema buvo išanalizuota, pateiktos išvados bei įvertintas hipotezės teisingumas. Remiantis padarytomis išvadomis, manytina, jog darbo hipotezė – „Siekiant atlikti tinkamą nesąžiningos konkurencijos veiksmų teisinį kvalifikavimą, praktikoje susiduriama su problemomis dėl nesąžiningos konkurencijos kvalifikavimo kriterijų nepakankamai aiškaus įtvirtinimo teisės aktuose ir nevienareikšmio aiškinimo bei formavimo teismų praktikoje“ – pasitvirtino iš dalies. Tai patvirtina tokios darbe padarytos išvados, jog nesąžiningos konkurencijos sąvokos neaiškumą, neapibrėžtumą nulėmė tai, kad jai paaiškinti įstatymo leidėjas pasirinko kintamus, individualaus vertinimo elementus: „sąžiningumą“, „nesąžiningumą“, „sąžiningą praktiką“, „gerus papročius“ ir t.t. LR KĮ nedetalizuojami ir atskiri kriterijai konkrečiam nesąžiningos konkurencijos atvejui nustatyti, pateikiant tik bendrus požymius, kurių prasmė be Konkurencijos tarybos ir teismų išaiškinimų, įstatyme nėra pateikta. O kadangi nesąžiningos konkurencijos kvalifikavimo bylose kiekvienas atvejis teismui tampa individualus ir norma sukonkretinama tik tam tikroje byloje, išsiaiškinus visų aplinkybių visumą, nelaikytina problema, nes teismų vaidmuo yra itin reikšmingas, kaip galinčių lanksčiau ir operatyviau reaguoti į santykių ypatumus, poreikio kitimą ir socio-ekonominės padėties kaitą.
In this master thesis the concept of unfair competition is revealed and qualification features of individual cases of unfair competition are presented by analyzing the Lithuanian legislation, scientific and legal literature as well as analysing Lithuanian and ECJ juridictions’ legal acts, legislation and legal practice. The objective of this master thesis - to analyze the regulation of unfair competition in Lithuanian’s competition law and to determine practical application problems- has been achieved through the following tasks. First, scientific literature, legal practice, legal acts of the Republic of Lithuania discussing the concept of unfair competition and its content are analyzed, then the development and the importance of unfair competence institute setting in Lithuanian legal acts is determined, the main aspects of unification with EU law are discussed, finally, classification features of cases of unfair competition are identified and the efficiency of unfair competition legislation is evaluated, also regulatory uncertainties and the problems it may cause are indicated. Logical and analytical, linguistic, comparative, historical, systematic analysis methods were used to analyze the topic, present the conclusions and to find out if the hypothesis was right. On the basis of the thesis conclusions, it must be held that the hypothesis - In order to make a proper legal classification of actions of unfair competition, in practice encounter problems due to lack of a clear qualification criteria, lack of clarity in legal acts, ambiguity in interpretation and formation of the judicial practice of unfair competition – confirmed partially. That also was proved by the fact that the uncertainty and indefinition of the concept of unfair competition was determined by the choice of the legislator to use variable, individual assessment elements, such as ‘honesty’, ‘dishonesty’, ‘fair practice’, ‘good manners’, etc. for explaining it. Moreover, The Law on Competition of the Republic of Lithuania does not specify criteria for particular cases of unfair competition to identify, only common attributes are presented, which actually don’t have definite meaning without Council of Competition and judicial interpretations. Due to the qualification of unfair competition for court is individual in each case and rule of law is specified only in a particular case when all of the circumstancies are found out, it does not constitute a problem, because the role of the judiciary is very important, as a more flexible and able to respond quickly to the specific features, changes in demand and changes in socio-economic situation.