Postmodernizmo paradigmos iššūkiai naujojo viešojo valdymo susiformavimui
Smalskys, Vainius | Recenzentas / Rewiewer |
Smaliukienė, Rasa | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Minkevičius, Aleksandras | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Staneikaitė, Jurgita | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Nefas, Saulius | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Magistro baigiamaje darbe teorinės analizės būdų išnagrinėti esminiai modernizmo ir postmodernizmo epochų bruožai. Atlikta šių kultūrinių faktorių lyginamoji analizė bei sintezė, susiejant juos su organizacijų valdymu. Iškristalizavus esminius šių organizacijų faktorius, antrojoje darbo dalyje atliekama modernizmo ir postmodernizmo faktorių sintezė su trimis viešojo administravimo modeliais, skirtingais viešojo valdymo reformų etapais. Pirmuoju atveju atskleidžiama, jog tradicinis viešasis administravimas savo struktūroje įformino modernizmo kultūros bruožus, antruoju, jog anglosaksiškoje naujoje viešojoje vadyboje, išryškėjo postmodernistinio, kiekybinio vartotojiškumo tęstinumas. Trečiojoe reformų stadijoje, pristatoma besiformuojančio naujojo viešojo valdymo modelio koncepcija, susiejant postmodernizmo epochos bruožus, kaip galimus iššūkius šio modelio komponentams. Siekiant užtikrinti optimalų šio modelio funkcionavimą ir pritaikymą praktikoje, pasiūloma bendruomenę iškelti iki prioritetinio, vertybinio šio modelio statuso, siekiant tinkamai atsakyti į galimai neigiamas postmodernizmo įtakas.
In the Master's thesis by the method of theoretical analysis the major features of modernism and postmodernism eras are analysed. Comparative analysis and synthesis of these cultural factors, linking them to organizational management, is carried out. After crystallising the essential factors of these organizations, in the second part of the thesis the synthesis of modern and postmodern factors of the three models of public administration at different stages of the reforms of public administration is carried out. The first case reveals that traditional public administration formalised the features of modernism culture in its structure, the second case shows that Anglo-Saxon new public management exposed the continuity of postmodern, quantitative consumerism. In the third stage of the reform the concept of the emerging new governance model connecting the features of postmodern epoch as possible challenges of the components of this model is presented. In order to ensure optimal functioning into practice, community is suggested to be given the priority and value status of this model in order to properly respond to possibly negative influences of postmodernism