Valstybinio studijų finansavimo politika
Bielinienė, Julija |
Radėnienė, Eglė | Konsultantas / Consultant |
Aukštojo mokslo sistemoje įsigali didesnis galių pasidalijimas ir atskaitomybė: nuo biurokratinio finansavimo metodo yra pereinama prie kolegialaus ir rinkos modelių, taip keičiant aukštojo mokslo principus – pereinama nuo stiprios valstybės kontrolės ir interesų suderinamumo tarp valstybės, aukštojo mokslo institucijos ir visuomenės. Šiuo metu aukštojo mokslo sistemoje vyrauja rinkos principai, kurie skatina konkurenciją, privačių subjektų įsitraukimą bei pasirinkimo galimybes studentams. Valstybė vis dar yra pagrindinė studijų finansuotoja. Valstybė skiria lėšas pagrindinėms aukštųjų mokyklų išlaidų kategorijoms padengti – tai studijų, administracinės ir einamosios aukštųjų mokyklų išlaidos. Privačių finansavimo šaltinių pritraukimas vis dar yra opi problema. Lyginant valstybinio ir privataus finansavimo augimą, matomas spartesnis privataus finansavimo aukštosioms mokykloms augimas ir darytina išvada, kad privatus sektorius geba greičiau prisitaikyti prie aukštojo mokslo sistemos kaitos ir atsižvelgti į privataus sektoriaus poreikius. Lietuvoje aukštųjų mokyklų finansavimo dalis, gaunama iš privačių finansuotojų lenkia Lenkiją, Prancūziją, Suomiją, ir Daniją, tačiau labai atsilieka nuo Didžiosios Britanijos. Šiuo metu labai populiarėja finansavimo metodas paremtas veiklos sutartimis. Europos valstybės perėjo nuo studijų finansavimo bendrąja suma ir biudžeto eilutės finansavimo prie finansavimo pagal formulę, o šiuo metu jis keičiamas veiklos sutarčių finansavimo metodu. Finansavimas pagal formulę yra vienas populiariausių metodų, kuris šiuo metu dažniausiai taikomas kaip pagalbinis įrankis skirstant finansavimą. Taigi, matomas perėjimas nuo indėlio prie rezultatų kriterijumi paremto finansavimo. Tai skatina aukštąsias mokyklas gerinti studijų kokybę ir efektyvumą. Veiklos sutartis taiko Skandinavijos bei Vakarų Europos valstybės, Rytų Europos valstybėse vis dar matomi gajūs formule paremto finansavimo elementai. Lietuvos finansavimo metodas vis dar remiasi indėlio finansavimu (priimamų studentų skaičiumi) ir gali neigiamai veikti studijų kokybę, neskatinti aukštųjų mokyklų tobulinti studijų programų, o tik didinti jų skaičių.
The division of power and accountability enters the system of Higher Education: higher education funding system is moving from Burocratical funding model to Collegial and Market funding models by changing the principles of higher education funding - the transition from a strong state control to balance of interests between the state, higher education institutions and society. Now market principles prevail in higher education system that encourage competition, the involvement of private entities and opportunities of choice for students. The state is still the major financier of higher education study. The state provides funding in order to cover the expenditure for basic categories of higher education institutions - this is study, administrative and current costs of higher education. Attracting private funding sources remains a serious problem. Comparing the growth of public and private funding, it is visible that private funding for higher education is more rapid. The results have shown that the private sector is able to adapt rapidly to changes in the system of the higher education and take into account the needs of the private sector. The amount of Private funding sources in Lithuania is ahead of Poland, France, Finland, and Denmark, but far behind the Great Britain. Currently very popular method of public study financing is based on performance contracts. European countries have moved from study funding by block grants and line-item budget to formula bases funding mechanisms and now it changing to performance contracts funding mechanism. Funding formulas is one of the most popular funding mechanism that is currently most often used as an auxiliary tool for the allocation of funding. Thus, we can see the transition from input to output based on criteria of funding. This promotes higher education institutions to improve the quality and efficiency of study. Performance contracts are applied in Scandinavian and Western European countries, Eastern European countries still use funding mechanisms based on the funding formula. Lithuanian financing method is still based on input funding criteria (enrollment rates) and it may adversely affect the quality of studies, may not improve the study programs of higher education but merely may increase the number of them.