Skaitmeninės televizijos galimybių panaudojimas naujų paslaugų plėtrai

Televizijos skaitmenizacija ne tik praplečia paslaugų pasiūlą, bet taip pat suteikia ir techninių pranašumų, tokių kaip spektro ekonomija, eterio triukšmo prevencija, geresnė vaizdo kokybė, daugiakanališkumas ir pan. Skaitmeninė televizija, greta kitų inovatyvių galimybių, įgalina vartotojus personalizuoti transliuojamą turinį. Skaitmeninės technologijos lemia dinamiškus pokyčius visuomenės gyvenime, naujų prekių, paslaugų, verslo modelių atsiradimą. Jos atveria naujas verslo galimybes, skatina jų siekti ir tobulėti. Skaitmeninė televizija bei technologijų konvergencijos procesai yra pakankamai naujas reiškinys Lietuvos audiovizualiniame sektoriuje, skaitmeninėmis technologijomis paremto transliavimo diegimas Lietuvoje dar tik įsibėgėja, todėl nestebina ir mokslinių tyrimų stygius šioje srityje. Šiame perėjimo nuo analoginio prie skaitmeninio transliavimo etape ypač ryškus praktinis skaitmeninės televizijos technologinių galimybių tyrimo aktualumas, kuomet yra svarbu skatinti namų ūkius naudotis skaitmeninės televizijos paslaugomis, atsisakant analoginių transliavimo signalų priėmimo, atskleidžiant skaitmeninės televizijos privalumus kartu pabrėžiant analoginio transliavimo trūkumus. Temos pasirinkimą lėmė neabejotinas jos aktualumas šiuo metu, kada skaitmeninės televizijos klausimai yra plačiai diskutuojami ne tik dėl atitinkamo teisinio reguliavimo neapibrėžtumo, bet ir praktiniu požiūriu, ypač skaitmeninės televizijos plėtros perspektyvų ir analoginės antžeminės televizijos išjungimo datos ir sąlygų. Būtina išskirti pagrindines skaitmeninės televizijos pagrindu teikiamų papildomų paslaugų reglamentavimo problemas Europos Sąjungos ir Lietuvos lygiu, jas įvertinti ir pateikti galimus sprendimo variantus, o kartu ištirti praktinius skaitmeninės televizijos veikimo aspektus, kurie parodytų galimą atotrūkį tarp potencialių skaitmeninės televizijos galimybių bei jų praktinio panaudojimo Lietuvos rinkoje. Magistro baigiamojo darbo objektas yra skaitmeninės televizija, įgalinanti teikti papildomas paslaugas. Sudėtinė tyrimo dalis yra skaitmeninės televizijos pagrindu teikiamų papildomų paslaugų teisinio reguliavimo analizė. Siekiama pateikti išsamią skaitmeninės televizijos galimybių analizę bei jų panaudojimo papildomoms paslaugoms teikti teisinio reguliavimo tyrimą, tokiu būdu atskleidžiant esmines problemas, žinoma, prieš tai aptariant skaitmeninės televizijos būklę bei jos plėtros perspektyvas, kaip tiesiogiai lemiančias skaitmeninės televizijos galimybių efektyvų išnaudojimą papildomoms paslaugoms. Magistro baigiamojo darbo tikslas yra atskleisti skaitmeninės televizijos galimybes, identifikuoti pagrindines skaitmeninės televizijos pagrindu teikiamų papildomų paslaugų teisinio reguliavimo bei praktines problemas ir pateikti pasiūlymus dėl jų sprendimo gairių. Siekiant iškelto mokslinio tyrimo tikslo, keliami šie uždaviniai: atskleisti skaitmeninės televizijos būklę Lietuvoje ir užsienio valstybėse bei jos plėtros perspektyvas; atskleisti skaitmeninės televizijos esamas ir potencialias galimybes audiovizualinio turinio, elektroninių ryšių, informacinės visuomenės ar kitoms esamoms paslaugoms tobulinti ir naujoms diegti bei jų poveikį verslo plėtrai; išanalizuoti svarbiausius Europos Sąjungos ir nacionalinius teisės aktus, taikytinus skaitmeninės televizijos pagrindu teikiamų papildomų paslaugų teisiniam reguliavimui, ir įvertinti, ar tinkamas skaitmeninės televizijos pagrindu teikiamų papildomų paslaugų teisinis reguliavimas; įvertinti konkurenciją skaitmeninės televizijos transliacijų perdavimo paslaugų, skirtų turinio paslaugoms galutiniams vartotojams teikti, rinkoje. Darbe naudojami tokie mokslinio tyrimo metodai kaip teorinis dokumentų analizės, lyginamasis, sisteminės analizės, empiriniai duomenų analizės bei anketavimo, analitinis-kritinis bei apibendrinimo metodai. Magistro baigiamajame darbe išanalizuotas skaitmeninės televizijos galimybių poveikis verslo plėtrai bei jų panaudojimas naujoms paslaugos diegti ir esamoms tobulinti, identifikuota skaitmeninės televizijos plėtros būklė Lietuvoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse, atskleistos skaitmeninės televizijos pagrindu teikiamų paslaugų teisinio reguliavimo spragos. Pirmoje darbo dalyje praktiniu aspektu tiriama perėjimo nuo analoginio prie skaitmeninio transliavimo esama padėtis bei plėtros perspektyvos, įvertinant skaitmeninės televizijos naudojimo mastą Lietuvoje. Antroje dalyje nagrinėjamas skaitmeninės televizijos poveikis verslo plėtrai, skaitmeninės televizijos pagrindu teikiamų paslaugų samprata bei skaitmeninių transliavimo technologijų panaudojimo naujoms paslaugoms diegti bei esamoms tobulinti mastas. Trečiojoje dalyje analizuojamas skaitmeninės televizijos pagrindu teikiamų paslaugų teisinis reguliavimas Europos Sąjungoje bei Lietuvos nacionalinėje teisėje, atskleidžiant teisinio reguliavimo problemas bei nacionalinės teisės ypatumus Europos Sąjungos teisės kontekste. Atsižvelgiant į šiame darbe identifikuotas teisinio reguliavimo spragas siūlytina Lietuvos kompetentingoms valstybės institucijoms imtis intensyvių visuomenės švietimo apie perėjimą nuo analoginio prie skaitmeninio transliavimo veiksmų, aiškiai reglamentuoti skaitmeninės televizijos papildomų paslaugų teikimą bei užtikrinti efektyvią teisinio reguliavimo priežiūrą, taip sudarant palankias teisines sąlygas naujų skaitmeninės televizijos pagrindu teikiamų paslaugų plėtrai Lietuvoje.

Television digitalization not only expands the services on offer, but it also offers the technical advantages, such as the spectrum of economies of ether, noise prevention, better image quality, multichannel TV and so on. Digital TV, in addition to other innovative options, enables users to personalize the content broadcast. Digital technology leads to dynamic changes in society, and the emergence of new products, services and business models. They open up new business opportunities, and encourage improving them. Digital television and convergence of technologies are a relatively new phenomenon in the audiovisual sector of Lithuania so the lack of research in this area is not surprising. In this stage of transition from analogue to digital broadcasting particularly obvious is the practical phase of the digital television technology feasibility study relevance, when it is important to encourage households to use digital television services, revealing the advantages of digital television with emphasis on the disadvantages of analogue broadcasting. The subject of Master's Work is based on the disclosure of additional services of digital television. An integral part of the study is the regulatory analysis of the additional services based on digital TV. The aim of the Master's Work is to reveal the possibilities of digital television, to identify the main regulatory and practical issues of the additional services provided by the digital television and to submit proposals for their resolution guidelines. In order to achieve the research objective, the tasks of the research are to reveal the state of digital TV in Lithuania and European Union countries; to investigate the impact of digital TV on business development; examine the legal regulation of digital TV services. There are used such research methods as a theoretical analysis of documentation, comparative, systematic analysis, empirical data analysis, analytical-critical and generalization in this paper. There were analyzed the impact of potential of digital television on business development and its usage for new services and also for improvement of present services in this Master‘s Work. This work also identifies the state of development of digital television in Lithuania and other European Union countries, also lacunas in Lithuanian legal regulation of digital television services. There were researched the shift from analogue to digital broadcasting, also analyzed the development of digital television in Lithuania, evaluating the usage of digital television in the first part of this work. In the second part of the Master’s Work there were analyzed the impact of digital television on business development and the conception of digital television services, also was researched the potential of digital television for new services. The third part is up for the legal regulation of digital television services in European Union and in national law, identifying the problems and the peculiarities of national regulation in the context of European Union law. In view of the problems identified in this work would be advisable for Lithuanian competent government authorities to take an intensive public education on the transition from analogue to digital activities, explicitly regulate additional services of digital television and to ensure effective regulatory oversight, thereby creating the legal conditions for the new digital TV-based services in Lithuania.