Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių adaptacijos sąsajos su subjektyviai vertinama sveikata ir psichologiniu atsparumu
Recenzentas / Rewiewer |
Šio darbo tikslas – išsiaiškinti nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių psichologinio atsparumo, adaptacijos ir subjektyvaus sveikatos vertinimo sąsajas. Tyrimo imtį sudarė 216 nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos (NPPKT) kariai, iš kurių, tyrimo metu, 108 tarnavo Pabradėje esančiame Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centre, likę 108 tarnybą atliko Alytuje, Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalione. Tyrimo duomenys buvo renkami tiesiogiai daliniuose susitikus su kariais, jiems išdalintos tyrimo anketos. Tyrimo metu buvo renkami duomenys apie karių subjektyvų sveikatos vertinimą, fizinio aktyvumo ir mitybos pokyčius pradėjus tarnybą, polinkį i sveikatai rizikingą elgesį, žalingus įpročius, karių adaptaciją ir psichologinį atsparumą. NPPKT karių adaptacijos įvertinimui naudotas Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos psichologių sudarytas ir šiam tyrimui pateiktas adaptacijos klausimynas. Subjektyvus sveikatos įvertinimas atliktas vieno klausimo principu, prašant tiriamųjų įvertinti teiginį „Mano sveikata yra...“. Psichologinio atsparumo įvertinimui naudota Bartone (1989) parengta Dispozicinio psichologinio atsparumo skalė (angl. Dispositional Reslience Scale – DRS15). Lietuvišką penkiolikos teiginių skalę, kuri naudojama šiame darbe, atlikus dvigubą vertimo procedūrą, sudarė Akvilė Ambrulevičiūtė ir doc.dr. Loreta Gustainienė (2010). Tyrimo metu gautų duomenų analizės rezultatai atskleidė, kad karių adaptacija yra teigiamai susijusi ir stipriausiai, iš visų analizėje naudotų kintamųjų, prognozuojanti subjektyvų sveikatos vertinimą. Psichologinis atsparumas taip pat reikšmingai prognozuoja ir subjektyvų sveikatos vertinimą ir adaptaciją. Atlikta tyrimo konstruktų mediacinė analizė parodė, kad tarp vertintų konstruktų egzistuoja dalinė mediacija - ryšys tarp psichologinio atsparumo ir subjektyvaus sveikatos vertinimo yra medijuojamas adaptacijos.
The purpose of this thesis is to assess the connection between the Lithuanian conscripts’ psychological resilience, an adaptation and the subjective health estimation. The survey sample consists of 216 conscripts out of which 108 served at General Adolfas Ramanauskas Training center and the rest 108 served in Alytus at Grand Duchess Birutė Uhlan Battalion. The survey data was collected directly during the partial meetings with the troops. The questionnaires were distributed to them respectfully. During the research, the data about the conscripts’ subjective health estimations, changes of the physical activities and nutrition, tendency to risky health behaviors, addictions, adaptations and psychological resistance were collected. In order to evaluate the Lithuanian conscripts’ adaptation, the Lithuanian armed forces Dr. Jonas Basanavičius medical service psychologists’ adaptation questionnaire (2017 was used. The subjective health estimation was evaluated by asking conscripts an open question “My health is…”. In order to evaluate the psychological resilience, Barton’s (1989) Dispositional Resilience Scale was used. Moreover, the Lithuanian scale of fifteen statements, that is used in this thesis, was created by Akvilė Ambrulevičiūtė ir doc.dr. Loreta Gustainienė (2010). During the research the obtained data revealed that the adaptation of conscripts is positively related and is the strongest, out of all variables that were used in the analysis, predicting subjective health assessment. Besides that, the psychological resilience also significantly predicts the subjective health estimation and adaptation. Eventually, the analyses of a construct mediation proved that between evaluated constructs exists a partial mediation. The connection between the psychological resilience and a subjective evaluation of health is mediated by an adaption.