Socio-Economic Rights in the Jurisprudence of the European Court of Human Rights
Bartoševičius, Edgaras |
This Master's thesis is designed for analysis of implicit socio-economic rights in the jurisprudence of the European Court of Human Rights. General analysis of the right to work, the right to social security and the right to health care and individual elements of these rights is necessary to clarify the relationship between these rights and their common position in the Convention. This provides insight on the possibilities to defend these rights and the developments of the jurisprudence of the Court. Thesis confirms that protection of implicit social and economic rights is chaotic and unpredictable. The right to work is guaranteed taking into account developments of the various international instruments, regardless of whether the state is bound by the latter, or not. Usage of such instruments in the cases of right to work is not clear, considering that international treaties may provide different rules. The Court is not unanimous towards overpaid benefits, as there are no clear criteria which would define whether such payments may fall within meaning of possessions. If such payments fall within the concept of possessions, it is nearly impossible to recover them. The right to health care in the jurisprudence is not guaranteed to all persons equally. Jurisprudence on health care of prisoners sets strict standards, but if the issue involves aliens, the Court does not establish strict rules.
Šis magistrinis darbas yra skirtas tiesiogiai neįtvirtintų socio-econominių žmogaus teisių analizei. Bendra teisės į darbą, teisės į socialinę apsaugą ir teisės į sveikatos apsaugą bei atskirų šių teisių elementų analize norima išsiaiškinti šių teisių tarpusavio ryšį, jų bendrą poziciją Europos Žmogaus Teisių Teismo ginamų teisių sistemoje bei galimybes šias teises ginti ir plėtoti teismo jurisprudencijoje. Darbas patvirtina, jog netiesioginių socialinių bei ekonominių teisių gynimas yra chaotiškas bei nenuspėjamas. Teisė į darbą yra ginama atsižvelgiant į įvairius tarptautinius dokumentus, neatsižvelgiant į tai ar valstybė yra įsipareigojusi pastarųjų atžvilgiu ar ne. Tarptautinių dokumentų naudojimas darbo bylose taip pat neaiškus tais atvejais, kuomet skirtingi tarptautiniai instrumentai numato skirtingas taisykles. Permokėtų socialinių išmokų atžvilgiu teismas nėra išreiškęs vieningos nuomonės, kadangi nėra aiškių kriterijų nusakančių ar tokios išmokos yra laikomos nuosavybe. Jei tokios išmokos patenka į nuosavybės sąvoką, valstybės galimybė jas išreikalauti yra arti minimumui. Teisė į sveikatos apsaugą jurisprudencijoje nėra užtikrinama visiems asmenims vienodai, kadangi kaliniams dažnai yra nustatomi griežti standartai, tačiau imigrantams išsiunčiamiems iš šalies tokie reikalavimai nėra nustatomi.