Ikiteisminio tyrimo slaptumas ir konstitucinės teisės gauti ieškoti, gauti ir skleisti informaciją santykis
Vaičekauskytė, Rasa |
Belevičius, Linas | Recenzentas / Rewiewer |
Jurka, Raimundas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Zajančkauskienė, Jolanta | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Kurapka, Vidmantas Egidijus | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Gušauskienė, Marina | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Matulienė, Snieguolė | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Ažubalytė, Rima | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Magistro baigiamojo darbo tikslas – išanalizuoti ir įvertinti duomenų (informacijos) neskelbtinumą ikiteisminio tyrimo kontekste. Darbe bandoma kritiškai pažvelgti į Baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnio (toliau tekste – BPK) įtvirtintą teisinį reguliavimą, jo tinkamumą, kompleksiškai nagrinėjamos teorinės ir praktinės šio instituto problemos. Iškeliama idėja, kad ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumas yra tik įrodinėjimo naštos perkėlimas įtariamajam ir/ar jo gynėjui. Pirmojoje darbo dalyje analizuojamas duomenų neskelbimo ir tiesos nustatymo baudžiamojoje byloje santykis filosofinėje plotmėje bei duomenų sąvokos naudojimo problematika. Antrojoje – ikiteisminio tyrimo duomenų skelbimo ribojimas, kritikuojamas jo teisinis reguliavimas. Ši dalis taip pat skirta teisės gynybą nagrinėjimui ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumo kontekste, analizuojama Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau tekste – EŽTT), Lietuvos Respublikos teismų praktika, 40 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamųjų bylų. Trečiame skyriuje nagrinėjamas BPK 177 straipsnis ir žiniasklaidos teisė gauti bei skleisti informaciją, praktika EŽTT ir Lietuvos teismų praktikoje, vertinamas kriminalinių naujienų reporterių požiūris į ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumą ikiteisminiame tyrime.
The goal of the Master's thesis is to analyse and evaluate non-disclosure of data(information) in a pre-trial investigation. The paper attempts to critically look at the suitability of the term "data" used in Art. 177 of the Code of Criminal Procedure, as well as examine theoretical and practical issues of the institute in an integrated manner. It raises the idea/hypothesis that the non-disclosure of pre-trial investigation data is simply transferring the burden of proof to the suspect and/or his defence counsel. The first part of the paper analyses the relationship between non-disclosure of data and determination of truth in a criminal case in a philosophical dimension, as well as the issues with using the term "data". The second part analyses the restriction on disclosure of pre-trial investigation data and critiques its legal regulation. The third part intends to examine legal defence in the light of non-disclosure of pretrial investigation data, analyse practices of the European Court of Human Rights (hereinafter – the ECHR), courts of the Republic of Lithuania, as well as 40 criminal cases of Vilnius City District Court. The third part examines Art.177 of the CCP and the right of the media to receive and disseminate information, as well as the practice prevalent in the ECHR and Lithuanian courts, also evaluates crime reporters' approach to non-disclosure of pre-trial investigation data in pre-trial investigation.