Dėstytojų patirtys diegiant nuotolines studijas aukštojoje mokykloje
Tyrimo problema. Nepakankamas nuotolinių studijų prieinamumo aspektas, studijų aplinkų efektyvumo didinimo problemos sprendžiamos diegiant IKT studijų procese, tačiau nėra skiriamas pakankamas dėmesys tokių priemonių efektyvumo įvertinimui ir analizavimui. Tai suponuoja tyrimo problemą, kuri tikslinama šiais probleminiais klausimais — ką dėstytojai patiria diegdami nuotolines studijas? Kaip vertina nuotolinių studijų diegimą aukštojoje mokykloje? Kokias mato galimybes pagerinti nuotolinių studijų prieinamumą ir kokybę? Darbo tikslas. Atskleisti dėstytojų patirtis diegiant nuotolines studijas aukštojoje mokykloje. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad Dėstytojų patirtis diegiant nuotolines studijas yra labai nevienoda: teigiama, neigiama, ribota arba orientuota į perspektyvą. Šią patirtį lemia nepakankama nuotolinių studijų diegimo proceso vadyba: stokojama moksliškai pagrįstos ilgalaikės nuotolinių studijų diegimo strategijos, į kurios rengimą būtų įtraukti dėstytojai. Sunkumai diegiant nuotolines studijas kyla dėl dėstytojų išankstinio nusiteikimo prieš tokią studijų formą, kurį galima paaiškinti informacinių komunikacinių technologijų valdymo kompetencijos stoka. Stokodami patirties nuotolinių studijų diegime, dėstytojai nežino kaip didinti studentų savirealizaciją studijų procese. Universitete teikiama formali ir neformali pagalba dėstytojams, diegiantiems nuotolines studijas — teikiamos konsultacijos, organizuojami mokymai, tačiau tai menkai didina jų motyvaciją tobulinti informacinę komunikacinę kompetenciją. Pagrindinės to priežastys — neadekvatus santykis tarp laiko, kurio reikia diegiant nuotolines studijas ir dėstytojo paskatinimo už šį darbą.
Research problem. Insufficient distance learning availability, implementation of ICT during the study process solves problems associated with increase of study space efficiency, however there is a lack of attention to the evaluation and analysis of effectiveness of such tools. This leads to research problem, which is specified with the problematic issues such as: what do academics experience implementing distance learning? How do academics assess the implementation of the distance learning in higher education? What opportunities do academics see to improve the availability and quality of distance learning? Research aim. Reveal academics’ experience implementing distance learning in higher education. Research results has shown that Academics’ experience implementing distance learning is very inconsistent: positive, negative, limited or oriented on the perspectives. Their experience is determined by the lack of management of the distance learning implementation process: there is a lack of scientifically proven long-term strategy on distance learning, preparation of which would involve academics. Challenges implementing long distance learning arise due to academics prejudices against such form of learning, which is explained by the lack of competency in information and communication technology management. Academics don’t know how to improve students’ self-realisation during the studying process due to the lack of experience in distance learning implementation. University provides formal and informal support to academics implementing distance learning – consultations and trainings, however these poorly increase academics’ motivation to improve competency in information communication technologies. Main reasons for it is an inadequate ratio between time required to implement distance learning and academics reward for such activities.