Pataisos įstaigų pareigūnų naratyvinio tapatumo ir psichologinio funkcionavimo darbe aspektų sąsajos
Jegipceva, Julija |
Recenzentas / Rewiewer |
Tyrimo tikslas. Šio darbo tikslas buvo įvertinti pataisos įstaigų pareigūnų naratyvinio tapatumo ir psichologinės gerovės darbe ryšius. Tyrimo dalyviai. Iš viso tyrime dalyvavo keturių pataisos įstaigų pareigūnai (Vilniaus PN, Panevėžio PN, Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – PN, Alytaus PN). Iš 158 dalyvių 81 buvo vyras ir 77 moterys. Jauniausiam tyrimo dalyviui buvo 22 metai, o vyriausiam – 65. Tyrime dalyvavo įvairias pareigas užimantys pataisos pareigūnai: jaunesnieji pataisos pareigūnai, pataisos pareigūnai, vyresnieji pataisos pareigūnai, vyriausieji pataisos pareigūnai. Tyrimo metodikos. Naratyvinio tapatumo darnumas ir įsisąmoninimas buvo vertinamas Naratyvinio tapatumo įsisąmoninimo klausimynu (angl. Awareness of Narrative Identity Questionnaire; ANIQ; Hallford ir Mellor, 2015a), Įsitraukimas į darbą buvo vertinamas Utrechto Įsitraukimo į darbą klausimynu, trumpąja jo versija (angl. Utrecht Work Engagement Scale; UWES-9; Schaufeli ir Bakker, 2003), Emocinis perdegimas buvo vertinamas Bergeno perdegimo klausimynu (angl. Bergen Burnout Inventory; BBI-9; Salmela-Aro ir kt., 2010), Pasitenkinimas gyvenimu buvo vertinamas Diener‘io pasitenkinimo gyvenimu skale (angl. Diener Satisfaction With Life Scale; SWLS; Diener, 1985). Tyrimo rezultatai. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog pataisos pareigūnų priežastinis naratyvinio tapatumo darnumas bei naratyvinio tapatumo įsisąmoninimas reikšmingai prognozuoja įsitraukimą į darbą, tačiau naratyvinio tapatumo dimensijos reikšmingai neprognozuoja emocinio perdegimo. Priežastinis naratyvinio tapatumo darnumas bei naratyvinio tapatumo įsisąmoninimas reikšmingai prognozuoja pasitenkinimą gyvenimu. Ryšys tarp pataisos pareigūnų naratyvinio tapatumo dimensijų: priežastinio darnumo ir tapatumo įsisąmoninimo, ir pasitenkinimo gyvenimu yra iš dalies medijuojamas įsitraukimo į darbą. Emocinis perdegimas nemedijuoja ryšio tarp naratyvinio tapatumo dimensijų ir pasitenkinimo gyvenimu.
Research goal. This study aimed to assess links between narrative identity and psychological well-being at work. Research participants. Research includes correctional officers from four correctional institutions (Vilnius house of correction, Panevezys house of correction, Kaunas Juvenile interrogation isolator – house of correction, Alytus house of correction). Among 158 research participants there were 81 male and 77 female respondents aged from 22 to 65 years old. Correctional officers from different working positions participated in this research, such as junior correctional officers, correctional officers, senior correctional officers and chief correctional officers. Research methods. Awareness and coherence of narrative identity were measured with Awareness of Narrative Identity Questionnaire (ANIQ; Hallford & Mellor, 2015a), work engagement was measured with Utrecht Work Engagement Scale short version (UWES-9; Schaufeli & Bakker, 2003), burnout was measured with Bergen Burnout Inventory (BBI-9; Salmela-Aro et al., 2010), subjective well-being was measured with Diener Satisfaction With Life Scale (SWLS; Diener, 1985). Research results. Research results indicate that causal coherence of narrative identity and awareness of narrative identity of correctional officers significantly predicts work engagement, however dimensions of narrative identity did not predict burnout. Causal coherence of narrative identity and awareness of narrative identity significantly predicted satisfaction with life. The positive relationship between dimensions of correctional officers’ narrative identity: causal coherence and awareness of identity, and satisfaction with life is partially mediated with work engagement. Burnout did not mediate relationship between narrative identity dimensions and satisfaction with life.