Tėvystės nuginčijimas: faktinės (socialinės) ir biologinės tėvystės santykis

Abstract

Šiame magistriniame darbe išanalizuotas Lietuvos tėvystės (motinystės) nuginčijimo institutas bei biologinės ir faktinės (socialinės) tėvystės santykis tėvystės nuginčijimo kontekste. Pirmajame darbo skyriuje atskleidžiama tėvystės samprata, atskirai analizuojamos biologinės ir faktinės (socialinės) tėvystės formos. Antrajame skyriuje nagrinėjamas išskirtinis vaiko teisinis statusas, todėl išsiaiškinama, kodėl yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas ir vaiko interesai dažnu atveju turi viršenybę prieš kitus, analizuojama vaiko teisės žinoti savo kilmę svarba bei nurodomi vaiko kilmės nustatymo būdai, kadangi tėvystė (motinystė) gali būti ginčijama, tik tada kai vaiko kilmė yra nustatyta. Trečiajame skyriuje atskleistas tėvystės nuginčijimo institutas: nagrinėjamos tėvystės nuginčijimo sąlygos ir pagrindai, pateikiami asmenys, kurie turi teisę kreiptis dėl tėvystės nuginčijimo, aptariamas ieškinio senaties terminas bei išanalizuota biologinės ir faktinės (socialinės) tėvystės santykio sąsaja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje. Paskutiniame, ketvirtajame skyriuje analizuojama tėvų prievolė materialiai išlaikyti vaikus kaip tėvystės teisinė pasekmė bei pateikiami galimi sprendimo būdai, tokiu atveju kai asmuo nepagrįstai teikė išlaikymą vaikui su kuriuo nesieja kraujo ryšys. ANNOTATION The present master’s thesis deals with the Lithuanian institute of contesting paternity (maternity) and the relationship between the biological and actual (social) paternity in the context of contesting paternity. In the first chapter, the concept of paternity and individual analyses of biological and actual (social) paternity are provided. The second chapter deals with an exclusive legal status of a child; therefore, it is clarified, why the principle of protection of the rights and interests of children is in place and why other interests are often overridden by the interests of a child. The importance of the child’s right to know his or her origin is analyzed and the paternity establishment methods are identified, as paternity (maternity) can only be contested once a child’s paternity has been established. The third chapter provides an explanation of the institute of contesting paternity: it deals with conditions and grounds for contesting paternity, identifies the persons, who are entitled to file a petition for contesting paternity, discusses the limitation period of the petition and analyses the interface of the relationship between the biological and actual (social) paternity in the jurisprudence of the European Court of Human Rights and the Supreme Court of Lithuania. The closing fourth chapter analyses the parents’ obligation to provide maintenance to their children as legal consequence of parenthood and recommends possible solution methods in cases, when a person unreasonably provided child maintenance to a child, with whom he has no blood relation.