Rebuilding oneself: posttraumatic growth in women survivors of intimate partner violence
Alicia Puente Martínez | Mokslinis konsultantas / Research Consultant |
Disertacijos gynimo komisijos pirmininkas / Dissertation Defence Board Chairman | |
Roca Cortés Neus | Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member |
Donaldson, Anni | Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member |
José Luis González Castro | Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member |
Evaldas Kazlauskas | Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member |
Intimate partner violence against women is a widespread social issue, not only in Lithuania but also around the world. Despite the negative consequences of experiencing such traumatic events, there is evidence to suggest that some may experience positive changes referred as posttraumatic growth. While posttraumatic growth has been studied in various traumatic contexts, there has been little research on positive changes in women survivors of intimate partner violence. Domestic violence is characterized by specific dynamics, which indicates that knowledge gained from other traumatic contexts may not always be applicable to survivors of intimate partner violence. There fore, this dissertation systematically examines the theoretical model of posttraumatic growth in the context of intimate partner violence. Five conducted studies helped to uncover the prevalence rates of intimate partner violence against women in Lithuania and analyze women’s posttraumatic growth and its’ relationships with distress, resilience, centrality of event, social support and non support, intrusive and deliberate rumination, and selfblame as a coping mechanism. Also, violence related characteristics and their associations with posttraumatic growth were analyzed. The results of the dissertation highlight the factors contributing to posttraumatic growth in women survivors of intimate partner violence. These findings also help to confirm some of the theoretical assumptions of posttraumatic growth and reveal methodological and conceptual issues that require further investigation.
Intymaus partnerio smurtas prieš moteris yra paplitusi visuomeninė problema ne tik Lietu voje, bet ir visame pasaulyje. Nors trauminės patirtys, tokios kaip intymaus partnerio smurtas, sukelia įvairias neigiamas pasekmes, pastebima, kad po tokių patirčių galimi ir teigiami pokyčiai, vadinami potrauminiu augimu. Potrauminis augimas aktyviai nagrinėjamas įvairiuose trauminiuose kontekstuose, tačiau intymaus partnerio smurtą patyrusių moterų teigiamiems pokyčiams skiriama labai mažai dėmesio. Smurtas artimuose santykiuose pasižymi specifine dinamika, todėl žinios sukauptos kituose trauminiuose kontekstuose ne visada gali būti pritaikytos intymaus partnerio smurtą patyrusių moterų kontekste. Atsižvelgiant į nurodytas problemines sritis, šioje disertacijoje sistemiškai nagrinėjamas potrauminio augimo modelis intymaus partnerio smurtą patyrusių moterų kontekste. Penkių studijų pagalba atskleidžiamas intymaus partnerio smurto prieš moteris paplitimas bei moterų potrauminio augimo sąsajos su distresu, psichologiniu atsparumu, įvykio centrališkumu, socialine parama ir neparemiančiu elgesiu, sąmoningu ir įkyriu gal vojimu, bei savęs kaltinimu. Taip pat analizuoti ir su smurtu susiję veiksniai bei jų sąsajos su potrauminiu augimu. Disertacijos rezultatai išryškina veiksnius prisidedančius prie intymaus partnerio smurtą patyrusių moterų potrauminio augimo patirčių, leidžia pagrįsti dalį teorinių potrauminio augimo prielaidų ir atskleidžia metodologines ir konceptualias problemines potrauminio augimo tyrimų sritis, reikalaujančias tolimesnių tyrimų.