Dirbtinis intelektas darbo santykiuose: praktinės problemos ir teisinio reglamentavimo iššūkiai
Lukoševičienė, Jūratė |
Recenzentas / Rewiewer |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-1143
Dėl naujų iššūkių, grėsmių ir rizikų, susijusių su DI taikomomis technologijomis darbo santykiuose, kyla poreikis tinkamai užtikrinti darbuotojų prigimtines ir darbo teises. Baigiamajame darbe buvo aktualu išanalizuoti ir įvertinti DI technologijų panaudojimo darbo santykiuose teisinį reguliavimą Lietuvoje. Siekiant išbaigtumo, atskleidžiant specifinę tyrimo problematiką, buvo remtasi užsienio valstybių (Prancūzijos, Vokietijos, Ispanijos) pavyzdžiais, kurių teisinio reguliavimo sistema verta išsamesnės analizės ir palyginimo su Lietuvos darbo teise. Darbo analizės rezultatai atskleidžia, kad dėl technologijų vystymosi spartos, tiek ES lygmens teisiniai standartai, tiek nacionalinis teisinis reglamentavimas darbuotojų civilinės ir darbo teisių srityse yra riboti, neišsamūs, neapimantys DI ir algoritmų keliamų iššūkių. Siekiant apsaugoti darbuotojų teises, privaloma aktyviai reaguoti į sparčiai besikeičiančias darbo sąlygas, kurios reikalauja nuoseklaus, savalaikio, atitinkančio nūdienos poreikius teisės aktų kūrimo ir tobulinimo. Kitą vertus, išsamus ir individualus teisinis reguliavimas darbo santykiuose ne visada įmanomas, todėl kai kurias grėsmes neabejotinai galima pašalinti pasitelkus negriežtąją teisę. Patys darbdaviai gali imtis konkrečių veiksmų, kad užtikrintų savo darbuotojams tinkamas darbo sąlygas, ar būtų sudarytos sąlygos socialiniams partneriams įsitraukti į diskusijas ir reguliuoti DI taikomas sistemas darbo aplinkoje.
The new challenges, threats and risks associated with the use of AI technologies in employment relations appears for adequate protection of employee’s civil and labour rights. In the final thesis it was relevant to analyze and assess the legal regulation of the use of AI technologies in employment relations in Lithuania. In order to cover every aspect and to reveal the specific problems of the research, the examples of foreign countries (France, Germany, Spain) were used, whose legal regulation system is worthy of a more detailed analysis and a comparison with the Lithuanian labour law. The results of the analysis show that, due to the speed of technological development, both EU-level legal standards and national legal frameworks in the field of civil and labour rights of employees are limited, incomplete and do not cover the challenges posed by AI and algorithms. Protecting employees' rights requires respond proactively to rapidly changing working conditions, which require development and improvement of legislation in coherent, timely manner that meets today's needs. On the other hand, comprehensive and individualized legal regulation in employment relations is not always possible, and some threats can certainly be addressed through soft law. Employers themselves can take specific steps to ensure that their employees have adequate working conditions, or to enable the social partners to engage in discussions on regulating the use of AI systems in the working environment.