Aistra dirbti: įsitraukimo į darbą ryšys su bazinių psichologinių poreikių patenkinimu, psichologiniu klestėjimu ir gerove darbe
Lauciūtė, Rasa |
Recenzentas / Rewiewer |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-1203
Tyrimo tikslas – įvertinti sąsajas tarp įsitraukimo į darbą, bazinių psichologinių poreikių, gerovės darbe ir psichologinio klestėjimo. Tyrime dalyvavo 185 dirbantys asmenys. Tyrimas atliktas patogiuoju imties sudarymo būdu. Tyrimui atlikti buvo naudota: Parker ir Hyett (2011) Gerovės darbe klausimynas (angl. WWQ, Workplace Wellbeing Questionnaire); Diener ir kitų (2010) Psichologinio klestėjimo skalė (angl. Flourishing Scale), Chen ir kitų (2015) Bazinių psichologinių poreikių patenkinimo ir frustracijos skalė (darbo sferai) (angl. BPNSFS+, Basic Psychological Need Satisfaction and Frustration Scale, work domain), Schaufeli (2003) Utrechto įsitraukimo į darbą skalė (angl. UWES-17, Utrecht Work Engagement Scale) ir klausimai rinkti demografiniams duomenims, tokie kaip – lytis, amžius, mėnesinės pajamos, pasitenkinimas pajamomis, išsilavinimas, organizacijos tipas, kurioje dirbama, darbo stažas, užimamų pareigų lygmuo, veiklos sritis. Tyrimų rezultatai parodė, kad pasitenkinimas gaunamu atlygiu už darbą susijęs su įsitraukimu į darbą, o objektyvus gaunamas atlygis – nesusijęs su įsitraukimu į darbą. Bazinių psichologinių poreikių autonomijos ir kompetencijos patenkinimas darbe yra statistiškai reikšmingai susiję su įsitraukimu į darbą, o frustruojamas autonomijos poreikis neigiamai siejasi su įsitraukimu į darbą. Gerovė darbe yra statistiškai reikšmingai susijusi su įsitraukimu į darbą tik pasitenkinimo darbu atžvilgiu. Psichologinis klestėjimas yra statistiškai reikšmingai teigiamai susijęs su įsitraukimu į darbą. Gaunami statistiškai reikšmingai teigiami meditaciniai ryšiai rasti tarp pasitenkinimu darbu, autonomijos patenkinimo ir įsitraukimo į darbą; pasitenkinimu darbu, kompetencijos patenkinimo ir įsitraukimo į darbą; pasitenkinimu darbu, autonomijos frustracijos ir įsitraukimo į darbą. Statistiškai reikšmingai neigiami meditaciniai ryšiai rasti tarp: darbo kišimosi į asmeninį gyvenimą, kompetencijos patenkinimo ir įsitraukimo į darbą bei darbo kišimosi į asmeninį gyvenimą, autonomijos frustracijos ir įsitraukimo į darbą. Iš šių mediacijos ryšių klestėjimas pilnai reikšmingai moderuoja pasitenkinimą darbu, autonomijos patenkinimą ir įsitraukimo į darbą mediacininį ryšį, taip pat pasitenkinimo darbu, kompetencijos patenkinimo ir įsitraukimo į darbą mediacininį ryšį.
The purpose of this research is to explore the relationships between four constructs: work engagement, satisfaction of basic psychological needs, psychological flourishing, and well-being at work. The work examined 185 respondents. Four questionnaires were used in the study: WWQ, Workplace Wellbeing Questionnaire (Parker & Hyett, 2011), Flourishing Scale (Diener et al., 2010), BPNSFS+, Basic Psychological Need Satisfaction and Frustration Scale, work domain (Chen et al., 2015), UWES-17, Utrecht Work Engagement Scale (Schaufeli, 2003) and questions to collect demographic data such as sex, age, salary satisfaction, education, type of organization (where employee works), work experience, level of the positions held, field of activity in which he/she works. The results have shown that subjective salary satisfaction is related to work engagement, while objective received reward is not related with work engagement. The satisfaction of basic autonomy and competency psychological needs at work is statistically significantly related to work engagement, while frustrated need for autonomy is negatively related to work engagement. Well-being in a workplace is statistically significantly related to work engagement only in terms of job satisfaction. Psychological flourishing is statistically significantly positively related to work engagement. Statistically significant positive correlations are found between job satisfaction, satisfaction of autonomy and work engagement; job satisfaction, satisfaction of competence and work engagement; job satisfaction, autonomy frustration and work engagement. Statistically significant negative meditative relationships were found between intrusion of work into private life, satisfaction of competence and work engagement also between intrusion of work into private life, frustration of autonomy and work engagement. According to these mediation relationships, flourishing fully significantly moderates the mediating relationship between job satisfaction, satisfaction of autonomy, and work engagement, as well as the mediating relationship between job satisfaction, satisfaction of competence, and work engagement.