Psichologinio atsparumo reikšmė įgyvendinant projektus žemo apibrėžtumo situacijose
Recenzentas / Rewiewer |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-1046
Psichologinis atsparumas asmens ar organizacijos atsiskleidžia per tai, kaip ji geba susitvarkyti su iškylančiais iššūkiais, juos įveikti, išlikti ir net sustiprėti. Paskutiniųjų metų organizacijų, lyderių, darbuotojų patirtis pasaulinių krizių kontekste įnešė naują požiūrį ir naują būtinybę apie tai kalbėti bei tirti. Covid – 19 pandemija, stichinės nelaimės, pasaulinės finansinės krizės bei politiniai tarpvalstybiniai sprendimai, šios temos aktualumą suaštrino. Žemo apibrėžtumo situacijos reikalauja iš lyderių ir darbuotojų tam tikrų kompetencijų ir gebėjimų, todėl šio darbo tikslas buvo atskleisti darbuotojų psichologinio atsparumo bruožus žemo apibrėžtumo situacijų valdymo įgyvendinant projektus kontekste tiek remiantis analizuojama moksline literatūra, tiek atliekant kiekybinį tyrimą – anketinę apklausą. Tikslui pasiekti buvo keliami šie uždaviniai: teoriškai išanalizuoti organizacijos ir darbuotojų psichologinio atsparumo sąveiką bei atsparumo veiksnius; mokslinės literatūros analizės pagrindu apžvelgti žemo apibrėžtumo ir – krizinių situacijų organizacijose valdymo ypatybes; aptarti vadovo (lyderio) ir darbuotojo kompetencijas bei savybes reikalingas žemo apibrėžtumo situacijose; empirinio tyrimo pagalba identifikuoti reikšmingiausius vadovų (lyderių) ir darbuotojų psichologinio atsparumo bruožus, sietinus su žemo apibrėžtumo bei krizinių situacijų valdymu projektinėse organizacijose. Analizuojant mokslinę literatūrą buvo išskirti esminiai apibrėžimai kas yra organizacijos ir asmens atsparumas, kokios savybės ir veiksniai būdingi krizinėms, žemo apibrėžtumo situacijoms, kokie išskiriami būdingiausi bruožai psichologiškai atspariems vadovams bei darbuotojams. Kadangi organizacija atspari tiek, kiek atsparūs jos darbuotojai, svarbu stiprinti psichologinio atsparumo bruožus visoms suinteresuotoms šalims. Atliekamo tyrimo metu buvo sudarytas teoriškai ir empiriškai pagrįstas modelis atspindintis vadovams/lyderiams/ darbuotojams būdingus psichologinio atsparumo bruožus sietinus su krizinių situacijų valdymu. Remiantis šiuo modeliu, galima išskirti būdingas savybes ir siekti jas tobulinti, nes psichologinis atsparumas ne duotybė, tai gebėjimai, kuriuos galima išsiugdyti. Darbą sudaro: Įvadas, teorinis, metodologinis, tyrimo rezultatų skyriai, išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas.
The psychological resilience of an individual or an organization is revealed through its ability to cope with emerging challenges, overcome them, survive, and even become stronger. The experience of organizations, leaders, and employees in the context of global crises in recent years has brought a new approach, and a new need to talk and explore it. The Covid-19 pandemic, natural disasters, global financial crises, and political cross-border solutions have exacerbated the relevance of this topic. Low Certainty Situations require certain competencies and abilities from leaders and employees. The purpose of this work was to identify the features of psychological resilience of employees in context of Low Certainty situations management in projects implementation, both based on the scientific literature’s analyses and conducting quantitative research as a questionnaire survey. To achieve this goal, the following tasks were set: theoretical analyses of the psychological resilience interaction of the organization and employees, as well as resilience factors; based on the analysis of scientific literature, consider the features of Low Certainty and crisis management in organizations; to discuss the competencies and qualities of the manager (leader) and the employee necessary in Low Certainty situations; with the help of empirical research, to identify the most significant features of the psychological resilience of managers / leaders and employees, which are associated with the management of Low Certainty and crisis situations in projects organizations. The analysis of the scientific literature has identified key definitions of organisational and personal resilience, the qualities and factors that characterise crisis, Low Certainty situations, and the characteristics of psychologically resilient managers and employees. Since an organization is only as resilient as its employees, it is important to strengthen the characteristics of psychological resilience for involved parties. During the research, a theoretically and empirically based model was developed that reflects the traits of psychological resilience characteristic of managers/leaders/employees, which are associated with crisis management. Based on this model, it is possible to identify characteristic features and strive to improve them, since psychological stability is not a given, these are abilities that can be developed. The study structure consists of an introduction, theoretical, and methodological chapters, results of the study, conclusions, recommendations, and references.