Lietuvos ir Lenkijos gynybos politika Rusijos agresijos prieš Ukrainą kontekste

Tarptautinis saugumo aplinkos nepastovumas ir nuolatos vykstantys konfliktai daro įtaką valstybėms ir verčia jas peržiūrėti gynybos politiką, pritaikant ją prie naujų iššūkių ir tendencijų. Auganti Rusijos Federacijos agresija prieš kaimynines valstybes ir imperialistinės ambicijos posovietinėje erdvėje, kurios įgyvendinamos naudojant nekonvencines hibridines priemones ir tiesiogines karines, patvirtina, kad dabartinis valdantysis režimas yra pasiruošęs visomis priemonėmis išlaikyti savo įtakoje kaimynines valstybes . 2014 m. Ukrainoje įvykdyta Krymo aneksija bei rytų Ukrainoje Donecko ir Luhansko srityse pradėti kariniai veiksmai, rodė, kad Rusija vis dažniau naudoja tiesioginius karinius veiksmus savo tikslams pasiekti – dominuoti posovietinėje Rytų Europos erdvėje. 2022 m. vasario 24 d. pradėta plataus masto karinė invazija į Ukrainą tik patvirtina, kad siekdama išlaikyti savo įtakoje valstybes, Rusija pasiryžusi ilgalaikėms pasekmėms tarptautinėje politikoje, bei ekonominiams ir žmogiškųjų išteklių nuostoliams. Saugumo aplinkos pokyčiai Rytų Europos regione turi didelę įtaką Lietuvai ir Lenkijai, kadangi šalys turi tiesioginę sieną su Rusija. Lietuva ir Lenkija priklauso NATO kariniam aljansui, todėl atsižvelgiant į pasikeitusią saugumo situaciją regione jau 2016 m. Varšuvoje priimtas bendras aljanso sprendimas Baltijos valstybėse ir Lenkijoje dislokuoti po NATO bataliono kovinę grupę. Po 2016 m. NATO viršūnių susitikimo aljansui grįžtant prie teritorinės gynybos ir Rytų flango gynybos stiprinimo, Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas gynybos srityje yra vienas intensyviausių nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Magistro baigiamajame darbe pasitelkiama neorealizmo teorija ir karinės galios modelis. Remiantis šiomis teorinėmis prieigomis, darbe atliekamas Lietuvos ir Lenkijos dvišalio bendradarbiavimo gynybos srityje tyrimas, išskiriant dvišalio karinio bendradarbiavimo stiprybes, silpnybes, galimybes ir grėsmes. 2022 m. vasario 24 d. pradėtas Rusijos karas prieš Ukrainą pakeitė Rytų Europos šalių saugumo situaciją. Tai suponavo tyrimo problemą – nors Lietuvą ir Lenkiją sieja strateginė partnerystė ir tapatus kylančių grėsmių iš Rusijos suvokimas ir vertinimas, tačiau dvišalio bendradarbiavimo potencialas gynybos srityje dar nėra pilnai išnaudojamas. Darbe keliamas tikslas – išnagrinėti kokiais būdais ir priemonėmis stiprinama Lietuvos ir Lenkijos gynyba bei vystomas dvišalis karinis bendradarbiavimas. Siekiant įgyvendinti darbo tikslą, keliami šie darbo uždaviniai: 1. Remiantis neorealizmo teorija ir karinės galios modeliu suformuluoti tyrimo modelį pasirinktai problemai tirt i. 2. Atskleisti kokią grėsmę kelia ir kokį poveikį daro Rusijos karinių grėsmių lygio išaugimas Lietuvos ir Lenkijos saugumui. 3. Išnagrinėti Lietuvos ir Lenkijos karines galias pagal koncepcinį, fizinį ir moralinį komponentus ir nurodyti pokyčius šalių karinėse struktūrose. 4. Išnagrinėti Lietuvos ir Lenkijos karinį bendradarbiavimą pagal koncepcinį, fizinį ir moralinį komponentus ir išskirti dvišalio karinio bendradarbiavimo stiprybes, silpnybes, galimybes ir grėsmes. Siekiant įgyvendinti darbe iškeltus uždavinius naudojami dokumentų analizės, kokybinis turinio analizės ir SSGG analizės metodai. Įgyvendinus magistro baigiamojo darbo uždavinius ir atlikus tyrimą, galima daryti išvadas, kad Lietuvos ir Lenkijos gynybos politika po 2014 m. Krymo aneksijos ir karo Rytų Ukrainoje pradžios yra pakankamai nuosekli. Abiejuose valstybėse akcentuojama savarankiška ir kolektyvinė gynyba bei būtinybę stiprinti nacionalinius pajėgumus, įvardijant NATO kaip pagrindinį kolektyvinės gynybos saugumo garantą. Atlikus dvišalio karinio bendradarbiavimo tyrimą išskirtos šios bendradarbiavimo stiprybės: bendra istorija, tapatūs gynybos politikos prioritetai, tapatus grėsmės suvokimas (Rusija didžiausia grėsmė), geografinė padėtis, abi valstybės priklauso NATO ir ES, bei pabrėžia JAV svarbą regioniniams saugumui užtikrinti. Abi valstybės šiuo metu teikia prioritetą nacionalinių gynybinių pajėgumų stiprinimui, didinami gynybos biudžetai, bendras karinis vienetas LITPOLUKRBRIG, tarpvalstybinis susitarimas dėl Suvalkų koridoriaus gynybos, tarptautiniam NATO Šiaurės Rytų divizijos štabui priskirtos Lietuvos ir Lenkijos brigados, bendri šalių valstybinių institucijų ir vadovų posėdžiai ir susitikimai. Šios silpnybės: tautinių mažumų problematika, valstybių tarpusavio bendradarbiavimą daugiau lemia išoriniai veiksniai, skirtingi politiniai ir ekonominiai potencialai, Lenkijos politinis elitas mažiau vertina abiejų šalių partnerystę ir teikia jai mažesnę svarbą. Šios galimybės: glaudesnis bendradarbiavimas ginkluotės įsigijimų srityje, aktyvesnis bendradarbiavimas regioniniuose formatuose (Rytų partnerystės programa, Trijų jūrų iniciatyva, Bukarešto devintukas, Liublino trikampis), intensyvesnis karinių pajėgų dalyvavimas bendruose mokymuose ir pratybose abiejų šalių teritorijose. Šios grėsmės: Rusija gali išnaudoti tautinių mažumų klausimą, kurstant nesantaiką ir konfliktus tarp valstybių.

The volatility of the international security environment and the ongoing conflicts affect states and force them to revise their defence policies in order to adapt them to new challenges and trends. The increasing aggression of the Russian Federation against its neighbours and its imperialist ambitions in the post -Soviet space, which are being pursued through unconventional hybrid means and direct military actions, confirm that the current ruling regime is ready to maintain its grip on its neighbours by all means. The annexation of Crimea in 2014 and the military actions in the Donetsk and Luhansk regions of eastern Ukraine have shown that Russia is increasingly using direct military action to achieve its objectives of dominating the post-Soviet space in Eastern Europe. The large-scale military invasion of Ukraine launched on 24 February 2022 only confirms that, in order to maintain its influence, Russia is prepared to face long-term consequences in international politics and economic and human losses. The changes in the security environment in the Eastern European region have a major impact on Lithuania and Poland, as they share a direct border with Russia. Lithuania and Poland are members of the NATO military alliance and, in view of the changed security situation in the region, a joint decision of the alliance to deploy a NATO Battalion Battle Groups in the Baltic States and Poland was already taken in Warsaw in 2016. As the Alliance returns to territorial defence and the defence of the Eastern flank, defence cooperation between Lithuania and Poland is one of the most intensive since the restoration of Lithuania's independence. In the Master thesis used neorealist theory and the military power model. Based on these theoretical approaches, the thesis examines the bilateral defence cooperation between Lithuania and Poland, highlighting the strengths, weaknesses, opportunities and threats of bilateral military cooperation. Russia's war against Ukraine, launched on 24 February 2022, has changed the security situation of Eastern Europe an countries. This has created a research problem: although Lithuania and Poland share a strategic partnership and an identical perception and assessment of emerging threats from Russia, the potential of bilateral cooperation in the field of defence is not yet fully exploited. The aim of this paper is to examine the ways and means by which the defence of Lithuania and Poland are being strengthened and bilateral military cooperation developed. In order to achieve the aim of the thesis, the following objectives are set: 1. To formulate a research model based on the theory of neorealism and the model of military power to investigate the selected problem. 2. To reveal the threat and impact of the increase in the level of Russian military threats on the security of Lithuania and Poland. 3. To analyse the military capabilities of Lithuania and Poland in terms of conceptual, physical and moral components and to identify changes in their military structures. 4. To analyse military cooperation between Lithuania and Po land in terms of conceptual, physical and moral components and to identify strengths, weaknesses, opportunities and threats to bilateral military cooperation. In order to achieve the objectives of the work, the methods of document analysis, qualitative con tent analysis and SWOT analysis are used. After the implementation of the tasks of the Master's thesis and the research, it can be concluded that the defence policy of Lithuania and Poland after the 2014 annexation of Crimea and the outbreak of the war in eastern Ukraine has been quite consistent. Both countries emphasise self and collective defence and the need to strengthen national capabilities, identifying NATO as the main guarantor of collective defence. The study on bilateral military cooperation has highlighted the following strengths: shared history, identical defence policy priorities, identical threat perception (Russia is the biggest threat), geographic location, both countries are members of NATO and the EU and underline the importance of the US for regional security, both countries are currently prioritising the strengthening of their national defence capacities, Increased defence budgets, the LITPOLUKRBRIG joint military unit, the cross-border agreement on the defence of the Suwałki corridor, the assignment of Lithuanian and Polish brigades to the NATO Northeastern Division's international headquarters, and the joint meetings of the countries' public authorities and leaders. Weaknesses: national minority issues, cooperation between the two countr ies is driven more by external factors, different political and economic potentials, Polish political elite places less value and importance on partnership between the two countries. Opportunities: closer cooperation in the field of arms acquisitions, increased cooperation in regional formats (Eastern Partnership programme, Three Seas Initiative, Bucharest Nine, Lublin Triangle), increased participation of military forces in joint trainings and exercises on the territories of both countries. Threats: Russia may exploit the issue of national minorities to foment discord and conflict between states.