Socialinis darbas su šeima taikant atvejo vadybą
Recenzentas / Rewiewer |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-1024
Tyrimo tikslas. Teoriškai ir empiriškai atskleisti atvejo vadybos taikymą socialiniame darbe su šeima. Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti atvejo vadybos teorinius ir teisinius reglamentavimo aspektus socialiniame darbe su šeimomis; 2. Išanalizuoti socialinių darbuotojų, dirbančių su sunkumus patiriančiomis šeimomis, vaidmenis ir kompetencijas; 3. Pateikti darbo su šeima iššūkius ir problemas; 4. Atskleisti darbo su šeima praktinius aspektus taikant atvejo vadybą, remiantis atvejo vadybininkų ir socialinių darbuotojų patirtimis. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir dokumentų, susijusių su analizuojama tema, analizė. Šeimos, patiriančioms sunkumus, negali pačios priimti tam tikrų sprendimų, tinkamai funkcionuoti visuomenėje, todėl atvejo vadyba siekia jų įgalinimo, gerbūvio, gyvenimo kokybės pagerinimo, tinkamo funkcionavimo visuomenėje. Atvejo vadybininkas veikia kaip koordinatorius, kuris organizuoja visą pagalbą šeimai. Tuo tarpu socialinis darbuotojas veikia kaip atvejo vadybos įgyvendintojas, jo pagrindinis darbas teikti pagalbą šeimoms jų aplinkoje. Empiriniai metodai: pasirinktas kokybinio tyrimo metodas, pusiau struktūruotas interviu, siekiant atskleisti darbo su šeima praktinius aspektus taikant atvejo vadybą, remiantis atvejo vadybininkų ir socialinių darbuotojų patirtimis. Tyrimo duomenų apdorojimo metodas – kokybinė turinio analizė. Tyrime dalyvavo vieno rajono 3 atvejo vadybininkai ir 4 socialiniai darbuotojai darbui su šeimomis. Empirinėje dalyje buvo atskleidžiamos priemonės, kurios padeda įgalinti šeimas, taikant atvejo vadybą, sunkumai, kylantys dirbant su šeima ir jų įveika, tarpinstitucinio bendradarbiavimo dirbant su šeima teigiami aspektai, kylančios problemos ir galimi jų sprendimo būdai. Tyrimas parodė, kad siekiant šeimos įgalinimo atvejo vadybos procese yra svarbus šeimos pagalbos priėmimas, paslaugų, reikalingų šeimai, užtikrinimas ir sklandus tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Socialinio darbuotojo užmezgamas ryšys lemia ar šeima turės motyvacijos keisti savo gyvenimą ir tuomet priims jai siūlomą pagalbą. Sklandžiam tarpinstituciniam bendradarbiavimui reikalingi teisės aktai, neprieštaraujantys informacijos apie šeimą gavimui ir teikimui, teisingos informacijos sklaida tarp specialistų, užtikrinančių pagalbą šeimoms. Tik kartu užtikrinant šias priemones, galima pasiekti šeimos įgalinimo atvejo vadybos procese. Deja, tyrimas atskleidė, kad paslaugų šeimai neužtikrinimas, jų trūkumas bei nesklandus tarpinstitucinis bendradarbiavimas, kuriame atsispindi skirtingos informacijos raštu ir žodžiu teikimas, specialistų nesusikalbėjimas, skirtingai suprantamos problemos bei atsakomybių neprisiėmimas, yra didžiausios kliūtys dėl kurių nepavyksta pasiekti teigiamų pokyčių atvejo vadybos procese.
The aim. To theoretically and empirically reveal the application of case management in social work with the family. Research tasks: 1. To reveal the theoretical and legal regulatory aspects of case management in social work with families; 2. Analyze the roles and competencies of social workers working with families experiencing difficulties; 3. Present the challenges and problems of working with the family; 4. To reveal the practical aspects of working with the family in the application of case management, based on the experiences of case managers and social workers. Research methods: analysis of scientific literature and documents related to the analyzed topic. Families experiencing difficulties cannot make certain decisions on their own and function properly in society, so case management aims to empower them, improve their well- being, their quality of life, and function them properly in society. The case manager acts as a coordinator who organizes all support for the family. Meanwhile, the social worker acts as a case management implementer, whose main job is to provide support to families in their environment. Empirical methods: a qualitative research method and semi-structured interviews were chosen to reveal the practical aspects of working with families in case management, based on the experiences of case managers and social workers. The research data processing method is qualitative content analysis. 3 case managers and 4 social workers working with families from one district participated in the study. The empirical part revealed tools that help empower families through case management, difficulties that arise in working with families and their overcoming, positive aspects of inter-institutional cooperation in working with families, emerging problems and possible ways to solve them. The study showed that in order to achieve family empowerment in the case management process, acceptance of family support, provision of services needed by the family and smooth inter-institutional cooperation are important. The relationship established by the social worker determines whether the family will have the motivation to change their life and then accept the help offered to them. Smooth inter-institutional cooperation requires legal acts that do not conflict with the receipt and provision of information about the family, the dissemination of correct information among specialists who provide assistance to families. Only by ensuring these measures together can family empowerment be achieved in the case management process. Unfortunately, the study revealed that the failure to provide services for the family, their lack, and uneven inter-institutional cooperation, which reflects the provision of different information in writing and verbally, the lack of communication between specialists, the problems that are understood differently, and the failure to assume responsibilities, are the biggest obstacles that make it impossible to achieve positive changes in the case management process.