The correlation between higher education and women’s empowerment: a study in Dhaka, Bangladesh
Supervisor Tomas Butvilas.
Women’s participation in higher education has increased over the last few decades. Nonetheless, in Bangladesh, fewer women than men participate in tertiary education. A great number of highly educated women in the city of Dhaka are unable to support their families financially. However, the majority of women who work quit their jobs in the middle of their careers due to societal taboos, an unstable work environment, a lack of family ties, and poor childcare facilities. The purpose of this study is to assess how social and familial factors affect higher-educated women’s inclination to stay in their professions. This study focuses on the perspectives of the participants regarding the issues of education, empowerment and family roles, and intends to assess how they define empowerment concerning their own experiences of everyday life. Following a qualitative approach, the researcher conducted in-depth interviews as a data collection tool to identify women’s reasons for leaving their job. This study attempts to review the major challenges that higher-educated women are facing in the job sector. At the same time, research shows the relationship between women’s empowerment and other social factors that ensure a secure job environment for women. By comparing the education level of two generations (participants and their mothers), the preliminary findings suggest that women are progressing in educational enhancement. Moreover, according to this research, teenage marriage is detrimental to women who desire to work. Additionally, a favorable finding is established regarding working women and their anticipated number of children. Finally, several recommendations are made to improve the situation.
Per pastaruosius kelis dešimtmečius moterų dalyvavimas aukšta jame moksle didėja. Nepaisant to, Bangladeše aukštąjį mokslą studijuoja mažiau moterų nei vyrų. Daug aukštąjį išsilavinimą turinčių moterų Dakos mieste negali finansiškai išlaikyti savo šeimų. Tačiau dauguma dirbančių moterų išeina iš darbo įpusėjus karjerai dėl visuomenėje nustatytų draudimų, nestabilios darbo aplinkos, šeimos ryšių trūkumo ir prastų vaikų priežiūros paslaugų. Šio tyrimo tikslas – įvertinti, kaip socialiniai ir šeiminiai veiksniai veikia aukštesnio išsilavinimo moterų polinkį dirbti pagal įgytą profesiją. Šiame tyrime dėmesys sutelkiamas į dalyvių perspektyvas švietimo, įgalinimo ir šeimos vaidmenų klausimus ir siekiama sužinoti, kaip jie apibrėžia įgalinimą, atsižvelgiant į jų pačių kasdienio gyvenimo patirtį. Vadovaujantis kokybiniu požiūriu atliktas giluminis interviu, jis vertintas kaip duomenų rinkimo įrankis siekiant nustatyti pasitraukimo iš darbo priežastis. Šiame tyrime bandoma apžvelgti pagrindinius iššūkius, su kuriais susiduria aukštąjį išsilavinimą įgijusios moterys darbo sektoriuje. Taip pat tyrimai rodo ryšį tarp moterų įgalinimo ir kitų socialinių veiksnių, užtikrinančių moterims saugią darbo aplinką. Preliminarios išvados atskleidžia, kad moterys (palyginus dviejų kartų išsilavinimo lygį – dalyvių ir jų motinų) daro pažangą įgydamos išsilavinimą. Be to, remiantis tyrimų duomenimis teigtina, kad paauglių santuoka kenkia moterims, kurios nori dirbti. Taip pat darytina išvada dėl dirbančių moterų ir numatomo jų vaikų skaičiaus. Pabaigoje pateikiamos kelios rekomendacijos dėl to, kaip pagerinti situaciją.