Į socialinį tikslą orientuotų verslo formų perspektyvos Lietuvoje po Socialinių įmonių įstatymo panaikinimo
| Date Issued |
|---|
2023 |
Straipsnyje analizuojama Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo, kuris neteko galios nuo 2023 m. sausio 1 d., panaikinimo reikšmė. Taip Lietuvoje buvo panaikinta vienintelė organizacinė socialinio tikslo siekiančios įmonės forma – socialinė įmonė (toliau – SĮ). Daromos išvados, kad įstatymų leidėjo intencija naikinant SĮ statusą panaikinti ir segreguotų darbo vietų palaikymą vertintina kaip teigiamas reiškinys bandant taikyti socialines inovacijas, sprendžiant vieną iš problemų – tobulinti individualių integracijos į darbo rinką priemonių taikymo teisinį reglamentavimą. Vis dėlto visaverčiam tokių socialinių inovacijų įgyvendinimui vien SĮ panaikinimo neužtenka, o yra būtini tolimesni įstatymų leidėjo žingsniai, siekiant pilnai išnaudoti į socialinį tikslą orientuotų verslo formų potencialą Lietuvoje. Panaikinant SĮ buvo išspręsta tik dalis socialinio verslo ar socialinės ekonomikos teisinio reguliavimo problemų ir nebuvo pritaikytas sisteminis požiūris – panaikinant SĮ statusą sykiu sureguliuoti socialinio verslo sektoriaus (plačiąja prasme) statusą. Straipsnyje taip pat daroma išvada, kad nacionalinę praktinę perspektyvą galima orientuoti ne vien į socialinio verslo įmonių teisinį įtvirtinimą, būtent į platesnį ir universalesnį socialinės ekonomikos apibrėžimą. O įstatymų leidėjas gali rinktis reglamentavimo modelius nuo vadinamosios savireguliacijos skatinimo, kuris praktikoje gali įgyti įvairias formas, soft law priemonių, iki griežtesnio reglamentavimo modelių, atsižvelgiant į reglamentavimo tikslus, arba tam tikrą šių formų kombinaciją.
This article analyses the significance of the repeal of the Law on Social Enterprises of the Republic of Lithuania on 1 January 2023. Through the repealing of this law, the only legal form of a company pursuing a social goal – a social enterprise – was abolished in Lithuania. The article concludes that the intention of the legislator to abolish social enterprise status and discontinue support for segregated workplaces can be evaluated as a positive move towards the application of social innovation, while solving the problem of improving the legal regulation of the application of individual measures of integration into the labour market. However, for the fully fledged implementation of such social innovations, the mere abolition of social enterprise regulation is not enough, and further steps must be taken by the legislator in order to fully exploit the potential of business forms oriented towards social goals in Lithuania. By abolishing social enterprise status, only some of the problems of the legal regulation of social businesses or the social economy were solved, and a systematic approach was not applied. By abolishing social enterprise status, the regulation of the status of the social business sector (in a broad sense) was not established. The article also concludes that the national practical perspective can be focused not only on the legal recognition of social business enterprises, but also specifically on a broader and more universal definition of the social economy. The legislator can choose regulatory models from the promotion of so-called self-regulation, which in practice can take various forms – from soft law measures to stricter regulatory models or some combination thereof, depending on the regulatory objectives.