Emotions and confirmation bias in simulated child sexual abuse investigative interviews
Konsultantas / Consultant | |
Disertacijos gynimo komisijos pirmininkas / Dissertation Defence Board Chairman | |
Ask, Karl | Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member |
Korkman, Julia | Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member |
Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member | |
Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member |
Allegations of child sexual abuse often present procedural challenges, primarily stemming from a lack of supporting evidence. In these instances, the child interview emerges as a pivotal element in the investigation, underscoring its significant importance. It is strongly recommended that interviewers adhere to best practices to facilitate the child in providing pertinent details related to the case. Employing open-ended questions is advised to reduce the risk of introducing suggestive influences and contaminating the child’s narrative. Despite these recommendations, research indicates a tendency among interviewers to deviate from best practices, resorting to leading and confirming questions. Literature analysis suggests a connection between confirmation bias and the tendency to ask closed questions, with emotions playing a role in this deviation. Particularly in cases of child sexual abuse, emotions come into play, and their psychophysiological correlates serve as indicators of the cognitive demands of the task and are related to confirmation bias. This thesis aimed to explore the relatively unexplored realm of interviewer emotions and their correlation with confirmation bias in investigative interviews related to child sexual abuse. To achieve this objective, a series of pre-planned experimental studies were conducted, with slight modifications based on prior experiment outcomes. A contemporary approach was adopted, involving the objective measurement of facial emotions through a facial recognition engine, the assessment of psychophysiological responses using wireless portable sensors, and the manipulation of stimuli through virtual child avatars and scenarios depicting alleged sexual abuse. The findings from these studies unveiled a preliminary understanding of the interplay between emotions, psychophysiological indicators, and confirmation bias in the assessment and execution of child sexual abuse interviews. This knowledge contributes to a better understanding of how training for such interviews can be improved.
Pareiškimai dėl seksualinės prievartos prieš vaikus dažnai sukelia procesinių sunkumų dėl to, kad dažniausiai trūksta patvirtinančių įrodymų. Tokiais atvejais vaiko apklausa tampa svarbiausiu tyrimo elementu, todėl pabrėžiama jos svarba. Rekomenduojama, kad apklausų atlikėjai laikytųsi geriausių praktikų rekomendacijų, kad vaikui būtų lengviau papasakoti svarbią, su byla susijusią, informaciją. Atvirų klausimų formulavimas mažina riziką, kad vaiko pasakojimas nebus iškraipytas netinkamais klausimais. Nepaisant šios rekomendacijos, tyrimai rodo, kad apklausų atlikėjai yra linkę nukrypti nuo geriausios praktikos ir naudoti uždarus, įtaigius ir patvirtinamuosius klausimus. Literatūros analizė atskleidė esant patvirtinimo šališkumo ir polinkio užduoti uždarus klausimus ryšį, emocijoms vaidinant svarbų vaidmenį šiame nuokrypyje nuo normų. Seksualinio smurto prieš vaikus atvejais pasireiškia emocijos, o jų psichofiziologiniai parametrai yra užduoties kognityvinių poreikių rodikliai ir yra susiję su patvirtinimo šališkumu. Šiame darbe buvo siekiama ištirti santykinai netyrinėtą apklausos atlikėjų emocijų sritį ir jų ryšį su patvirtinimo šališkumu tiriamosiose apklausose, susijusiose su seksualiniu smurtu prieš vaikus. Šiam tikslui pasiekti buvo atlikti keli iš anksto suplanuoti eksperimentiniai tyrimai, kurių eiga buvo koreguota, atsižvelgiant į ankstesnių eksperimentų rezultatus. Taikytas naujoviškas metodas, apimantis objektyvų veido emocijų matavimą, naudojant emocijų veide atpažinimo platformą, psichofiziologinių reakcijų vertinimą, naudojant belaidžius nešiojamuosius jutiklius ir manipuliavimą stimulais, naudojant virtualius vaikų avatarus ir scenarijus, vaizduojančius galimą seksualinį smurtą. Šių tyrimų rezultatai atskleidė preliminarų supratimą apie emocijų, psichofiziologinių rodiklių ir patvirtinimo šališkumo sąveiką, vertinant ir vykdant vaikų, galimai patyrusių seksualinį smurtą, apklausas. Šios žinios padeda geriau suprasti, kaip būtų galima pagerinti mokymus, skirtus rengti tokius apklausų atlikėjus.