Įžvalgos iš gyvenimo audrų: vyresnio amžiaus moters atsparumas

Abstract

Pastaruosius dvidešimt metų atsparumo tema tampa vis aktualesnė šiuolaikinei visuomenei ir senėjimui, pateikdama įrodymų, kad tai reikšminga sėkmingo senėjimo ir bendros gerovės sąlyga. Tyrimai atskleidė ryšį tarp psichologinio atsparumo ir teigiamo funkcionavimo, ilgaamžiškumo bei sumažėjusios depresijos bei mirtingumo rizikos. Nepaisant tarptautinių tyrimų, rodančių, lyginant su populiacija, panašius ar net aukštesnius vyresnio amžiaus žmonių atsparumo įvertinimus, mūsų reprezentacinis tyrimas su Lietuvos suaugusiųjų imtimi nustatė mažesnį vyresnio amžiaus žmonių psichologinį atsparumą. Atsižvelgiant į kultūrinius, kontekstinius ir etninius veiksnius, lemiančius atsparumą bei norint pasiūlyti tikslinę psichologinę pagalbą, būtina giliau įsigilinti į vyresnio amžiaus žmonių psichologinį atsparumą Lietuvos kontekste. Šiame kokybiniame tyrime pagrindinis dėmesys skiriamas 65 metų amžiaus moters patirčių ir perspektyvų supratimui. Šio tyrimo tikslas – atskleisti, kaip vyresnio amžiaus moteris susiduria ir įveikia įvairius iššūkius savo gyvenime. Pusiau struktūruoto interviu ir klasikinės grindžiamosios teorijos paremtos analizės pagalba nustatomos pagrindinės temos, kurios atskleidžia vyresnio amžiaus moters psichologinį atsparumą: tapatybė ir savęs suvokimas, dvasingumas ir tikėjimas, egzistencinė refleksija, moralinė atsakomybė, šeima ir santykiai, psichinė gerovė, socialinė parama, prisitaikymas ir priėmimas. Šie rezultatai pabrėžia daugialypį atsparumo pobūdį, pabrėžiant tapatybės, dvasingumo, santykių ir prisitaikymo reikšmę kaip kritinius veiksnius. Šių aspektų supratimas ne tik praturtina mūsų supratimą apie atsparumą, bet ir suteikia žinių apie strategijas, skatinančias gerovę ir vystymąsi vėlesniais gyvenimo etapais. Ši atvejo analizė prisideda prie tebevykstančio diskurso apie psichologinį vyresnio amžiaus asmenims būdingą atsparumą. Vienas iš šio tyrimo apribojimų yra maža imtis, kuri riboja išvadų apibendrinimą. Rekomenduojama atlikti tyrimus, apimančius didesnę ir įvairesnę vyresnio amžiaus žmonių grupę. Tai padės išryškinti specifinius individualius ir kultūrinius niuansus, formuojančius vyresnio amžiaus lietuvių atsparumą. Šiuo moksliniu pagrindu bus galima kurti kultūriškai jautrias intervencijas, kuriomis siekiama stiprinti psichologinį atsparumą ir gerovę vyresniame amžiuje.