Hibridinių grėsmių įtaka Lietuvos visuomenės saugumui
Andrejev, Igor |
Recenzentas / Rewiewer |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-1278.
Baigiamojo darbo tema – ,,Hibridinių grėsmių įtaka Lietuvos visuomenės saugumui”. Temos svarbą nulemia šių dienų geopolitinės situacijos nestabilumas, dėl ko aktualizuojasi teisės pajėgumas reaguoti į pokyčius saugumo srityje. Tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvos teisinį reglamentavimą nustatant galimas disfunkcijas užtikrinant Lietuvos visuomenės saugumą hibridinių grėsmių kontekste. Darbo tikslui įgyvendinti iškeliami 4 uždaviniai: remiantis literatūros analize, atskleisti hibridinių grėsmių sampratą, įvertinti atskiras hibridinių grėsmių formas Lietuvos visuomenės saugumo kontekste, išanalizuoti teisinio reguliavimo užkardant nelegalios migracijos hibridinę grėsmę spragas, įvertinti teisinio reguliavimo pajėgumą užkardant hibridines grėsmes energetikos srityje. Baigiamąjį darbą sudaro: santrumpų sąrašas, įvadas, keturi skyriai, išvados, pasiūlymai, literatūros sąrašas, priedai, santrauka lietuvių, anglų kalbomis. Pirmajame skyriuje atskleidžiama hibridinių grėsmių samprata. Nustatyta būtinybė įvairiais lygiais individualizuoti grėsmes pritaikant apibrėžtis pagal valstybės pajėgumus ir silpnybes. Antrajame skyriuje atskleistos hibridinių grėsmių materializacijos Lietuvoje priežastys bei iškeltos labiausiai tikėtinos grėsmių formos: dezinformaciją ir propagandą, organizuotą nusikalstamumą, terorizmą, energetikos srities destabilizaciją, kibernetines atakas ir nelegalią migraciją. Trečiajame skyriuje analizuotos nelegalios migracijos veikiant prie valstybės sienos ir šalies viduje hibridinės grėsmės užkardymo teisinio reguliavimo spragos. Nustatyta, kad Lietuva akistatoje su nelegalios migracijos hibridine grėsme neturi pakankamo teisinio reguliavimo ir veikė ydingai prieštaraujant konstitucinėms vertybėms, nacionalinei teisei, tarptautinėms teisės normoms bei pažeidžiant žmogaus teises. Ketvirtajame skyriuje identifikuojant trūkumus patikrintas teisinio reguliavimo pakankamumas užkardant energetikos srities strateginės infrastruktūros fizinės, kibernetinės apsaugos ir BRELL hibridines grėsmes. Nustatyta, kad reguliavimas nepakankamas, o hibridinės atakos nuostoliai valstybei ir visuomenei neišvengiami. Tai nulemia BRELL sutarties nedetalizuotas ginčų sprendimo mechanizmas, normų orientacija į infrastruktūros plėtrą neapimant padarinių švelninimo visuomenei. Fizinės apsaugos analizės rezultate konstatuotinas fizinės apsaugos nesubalansuotas paskirstymas ir abejotinas efektyvumas, didžiąja dalimi priskiriant apsaugą privačioms bendrovėms. Išanalizavus kibernetinę apsaugą identifikuota kibernetinio saugumo subjektų imperatyvo dalyvauti kompetencijų patikros ir tobulinimo pratybose stoka, dėl ko subjektai pripažįsta kompetencijų ir personalo trūkumą. Pateikiami pasiūlymai teisinio reguliavimo trūkumams sumažinti.
The final thesis topic is “The impact of hybrid threats on the security of Lithuanian society”. Topic importance actualize unstable geopolitical situation that determines criticality of legal regulation adaptation ability to security changes. Research aim is to evaluate Lithuanian legal regulation by identifying potential dysfunctions ensuring Lithuanian public security in the context of hybrid threats. In order to fulfill the purpose of the work, 4 tasks are set: referring on literature analysis, reveal the concept of hybrid threats, evaluate different forms of hybrid threats in the context of Lithuanian public security, analyze gaps in legal regulation preventing the hybrid threat of illegal migration, evaluate legal regulation capacity in preventing hybrid threats of energy sector. The final thesis consists of: abbreviations, introduction, four chapters, conclusions, offers, references, accessories and a summary in Lithuanian and English. First chapter reveals the perception of hybrid threats. In final thesis has been identified need to individualize threats at the various levels by adapting the definitions according to the state capabilities and weaknesses. Second chapter reveals reasons for materialization of hybrid threats and their most likely forms in Lithuania. Forms including: disinformation and propaganda, organized crime, terrorism, energy sector destabilization, cyber attacks and illegal migration. Third chapter analyzes hybrid threat prevention legal regulatory gaps of illegal migration operating at the state border and inside the country. During the investigation, it was established that Lithuania doesn’t have sufficient legal regulation of the hybrid threat illegal migration prevention. It determines state action in contradiction to constitutional values, national law, international law and violation of human rights. Fourth chapter analyzes energy sector hybrid threats prevention legal regulatory gaps of BRELL, physical and cyber infrastructure protection. During the investigation of legal regulation it was found that losses to the state and society remain inevitable. This is determined by non – detailed dispute mechanism of BRELL contract, norms that are oriented towards development of missing infrastructure, but don’t include consequences mitigation of the treat to society. As a result of physical protection analysis, it was found that physical security of important objects distribution is unbalanced and questionable by effectiveness, because most of it secured by private companies. Examined cyber security regulation revealed lack of cyber security entities participation in competence verification and improvement exercises imperative in legal regulation, as a result of which the entities themselves recognize the dearth of competences and personnel. Proposals to reduce legal regulation deficiencies are made.