Psichologinio kapitalo, psichikos sveikatos ir darbo-šeimos balanso sąsajos
Jančaitytė, Rusnė Katerina |
Recenzentas / Rewiewer |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-1303.
Šio tyrimo tikslas nustatyti sąsajas tarp psichologinio kapitalo, darbo-šeimos balanso bei psichikos sveikatos. Tyrimo imtį sudarė 214 Lietuvoje dirbančių ir šeimą turinčių tiriamųjų, kurių amžius svyravo nuo 18 metų iki 66 ir daugiau. Tyrime buvo naudoti šeši klausimynai: psichologiniui kapitalui matuoti - Psichologinio kapitalo klausimynas (Luthans, Avolio, Avey, Norman, 2007), pozityviai psichikos sveikatai matuoti - Varviko – Edinburgo psichikos sveikatos skalė (Warwick Medical School, 2017), generalizuotam nerimui matuoti - Generalizuoto nerimo sutrikimo skalė-7 (Spitzer et al., 2006), depresijai matuoti - Paciento Sveikatos Klausimynas-9 (Kroenke, Spitzer, & Williams, 1999), darbo-šeimos balansui matuoti - Darbo-šeimos balanso skalė (Carlson, Grzywacz, & Zivnuska, 2009) ir Darbo – gyvenimo balanso skalės trumpoji versija (Syrek, Bauer – Emmel, Antoni, Klusemann, 2011). Išanalizavus gautus tyrimo rezultatus buvo nustatyta, jog didesnis psichologinis kapitalas prognozuoja geresnį darbo-šeimos balansą. Taip pat, didesnis psichologinis kapitalas prognozuoja geresnę pozityviąją psichikos sveikatą, tačiau statistiškai reikšmingai neprognozuoja mažesnių generalizuoto nerimo ir depresijos simptomų. Be to, didesnis darbo ir šeimos balansas prognozuoja geresnę pozityviąją psichikos sveikatą ir mažesnį generalizuoto nerimo ir depresijos ligų pasireiškimą. Galiausiai, darbo ir šeimos balansas pilnai medijuoją ryšį tarp psichologinio kapitalo ir generalizuoto nerimo bei depresijos ir dalinai medijuoją ryšį tarp psichologinio kapitalo ir pozityvios psichikos sveikatos.
This study aimed to determine the relationships between psychological capital, work-family balance, and mental health. The sample consisted of 214 participants from Lithuania, who were employed and had families, ranging in age from 18 to 66 and above. Six questionnaires were used in the study: to measure psychological capital – the Psychological Capital Questionnaire (PCQ – 24) (Luthans, Avolio, Avey, Norman, 2007), to measure positive mental health - the Warwick-Edinburgh Mental Well-being Scale (Warwick Medical School, 2017), to measure generalized anxiety - the Generalized Anxiety Disorder Scale-7 (Spitzer et al., 2006), to measure depression - the Patient Health Questionnaire-9 (Kroenke, Spitzer, & Williams, 1999), to measure work-family balance - the Work-Family Balance Scale (Carlson, Grzywacz, & Zivnuska, 2009), and the Short Version of the Work-Life Balance Scale (Syrek, Bauer-Emmel, Antoni, Klusemann, 2011). Upon analyzing the research results, it was found that higher psychological capital predicts better work-family balance. Additionally, higher psychological capital predicts better positive mental health but does not statistically significantly predict lower symptoms of generalized anxiety and depression. Furthermore, better work and family balance predicts better positive mental health and lower occurrence of generalized anxiety and depression disorders. Finally, work and family balance fully mediate the relationship between psychological capital and generalized anxiety and depression, and partially mediate the relationship between psychological capital and positive mental health.