Darbo ir šeimos konflikto ir praturtinimo sąsajos su pozityviais darbo rezultatais
Žukaitė, Ania |
Recenzentas / Rewiewer |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-1297.
Šio darbo tikslas buvo nustatyti darbo – šeimos konflikto, praturtinimo sąsajas su pozityviais darbo rezultatais. Tyrime dalyvavo 287 asmenys (73,5% (211) moterų ir 26,5% (76) vyrų), užpildę internetinę apklausą. Du trečdaliai tyrimo dalyvių pasiskirstė per dvi amžiaus grupes: 34,1% (26 – 35 metų grupės) ir 30,7% (36 – 45 metų grupės); kita dalis 11,1% (18 – 25 metų grupės), 17,8% (46 – 55 metų grupės) ir 6,3% (56 – 64 metų grupės). Atliekant tyrimą buvo pasirinkta patogioji imtis. Tyrime buvo naudojamos trys metodikos: darbo – šeimos konfliktui matuoti skirta Darbo – šeimos konflikto skalė (angl. Work – Family Conflict Scale – WFCS) (Carlson et al., 2000), darbo – šeimos praturtinimui matuoti skirta Darbo – šeimos praturtinimo trumpoji skalė (angl. Work – Family Enrichment Scale – WFES) (Kacmar et al., 2014) ir pozityviems darbo rezultatams matuoti skirtas Individualių darbo rezultatų klausimynas (angl. Individual Workplace Performance Questionnaire – IWPQ) (Koopmans et al., 2014). Tyrime buvo naudojamas struktūrinių lygčių metodas (angl. Structural Equation Modeling, SEM), naudojant Jamovi 2.4.7.0 programinę įrangą. Tyrimo rezultatai parodė, jog darbo – šeimos praturtinimas neturi reikšmingo ryšio su pozityviais darbo rezultatais. Tačiau darbo – šeimos praturtinimas neigiamai prognozuoja darbo – šeimos konfliktą, o darbo – šeimos konfliktas neigiamai prognozuoja pozityvius darbo rezultatus. Šiame darbe taip pat buvo tiriamas darbo – šeimos konflikto kaip mediatoriaus vaidmuo tarp darbo – šeimos praturtinimo ir pozityvių darbo rezultatų. Gauti rezultatai patvirtino, kad darbo – šeimos konfliktas yra mediatorius šioje sąveikoje.
The aim of this research was to reveal the relationship between work family – conflict, work – family enrichment and positive job performance. The study involved 287 people who completed an online survey. Two – third of the study participants were distributed across two age groups: 34,1% (age group 26 – 35 years) and 30,7% (age group 36 – 45 years); the remaining part 11,1% (age group 18 – 25 years), 17,8% (age group 46 – 55 years) and 6,3% (age group 56 – 64 years). A convenience sample was chosen for the research. Three questionnaires were used to assess the main study variables: the scale intended for measuring work – family conflict is the Work – Family Conflict Scale (WFCS) (Carlson et al., 2000), for measuring work – family enrichment, it is the short Work – Family Enrichment Scale (WFES) (Kacmar et al., 2014) and for measuring positive job performance, it is the Individual Workplace Performance Questionnaire (IWPQ) (Koopmans et al., 2014). This study used Structural Equation Modeling (SEM) analysis method with Jamovi 2.4.7.0 software analysis tool. The results of the research showed that the work – family enrichment doesn’t have a significant relationship with positive job performance. However, the work – family enrichment negatively predicts work – family conflict, and the work – family conflict negatively predicts positive job performance. In this study, the role of work – family conflict as a mediator between the work – family enrichment and positive job performance was also analyzed. The results confirmed that work – family conflict acts as a mediator in this interaction.