Lyderio komunikacijos vaidmuo skatinant darbuotojų asmeninę lyderystę

Darbo aktualumas. Globaliame konkurencingame pasaulyje organizacijos privalo nuolat kurti naujus, naudingus metodus organizacijos valdymui ir veiklos efektyvinimui pasitelkiant lyderio komunikaciją. Ši tema itin aktuali dėl to, kad šiuolaikinėse organizacijose susiduriama su skirtingais darbuotojų lyderystės sampratos suvokimais, kuriems įtakos turi organizacijoje taikoma lyderių komunikacija ir pasirinktas vadovavimo stilius. Įdomu tai, kad vis didesnis dėmesys sparčiai besikeičiančioje darbo rinkoje skiriamas darbuotojų asmeninei lyderystei, kurios raiškos didėjimui arba mažėjimui taip pat įtaką daro lyderio komunikacija. Tai ne tik vadovams svarbi savybė, bet ir kiekvienam organizacijos nariui. Asmeninė lyderystė apibrėžiama, kaip gebėjimas bendrauti, vadovauti ir pasitelkiant komunikaciją skatinti tarpusavio potencialą tapti lyderiais. Lyderio komunikacija ir vadovavimo stilius tampa išskirtinai svarbūs ir tarpusavyje susiję mechanizmai kokybiškam organizaciniam valdymui bei vystymuisi užtikrinti. Svarbu paminėti, kad lyderio komunikacija taip pat gali turėti neigiamos įtakos, jei ji yra neaiški, paini arba neatitinka darbuotojų poreikių bei lūkesčių, todėl ypatingai svarbu nagrinėti lyderio komunikacijos ir darbuotojų asmeninės raiškos sąsajas, kylančius komunikacinius iššūkius ir asmeninę darbuotojų raišką įtakojančius veiksnius. Darbo objektas – lyderio komunikacijos vaidmuo organizacijoje skatinant darbuotojų asmeninę lyderystę. Darbo tikslas - parengti teoriškai ir empiriškai pagrįstą darbuotojų asmeninės lyderystės stiprinimo vadovų pasitelkiamomis komunikacinėmis priemonėmis modelį. Darbo uždaviniai: 1. Pateikti literatūros apžvalgą apibrėžiant komunikacijos sampratą lyderystės kontekste, asmeninės lyderystės sampratą, organizacijoje dažniausiai taikomus komunikacinius stilius, kanalus bei vadovui būdingus komunikacinius įgūdžius, turinčius įtaką darbuotojų asmeninės lyderystės raiškai. 2. Empiriškai ištirti darbuotojų suvokimą apie lyderių komunikaciją bei nustatyti, kokie lyderio komunikacijos įgūdžiai ir ypatumai lemia jų lyderystės raišką organizacijoje. 3. Empiriškai ištirti lyderių suvokimą apie jų komunikacijos įtaką darbuotojų asmeninei lyderystei, įvertinant, kokių komunikacinių priemonių taikymas gali paskatinti darbuotojus tapti lyderiais ateityje. 4. Pateikti teoriškai ir empiriškai pagrįstą modelį, skirtą darbuotojų asmeninės lyderystės stiprinimui, pasitelkiant komunikacines priemones. Darbo metodai. literatūros šaltinių analizė, struktūrizuotas interviu, apklausa raštu, aprašomosios statistikos analizė bei kokybinė turinio analizė. Empirinio tyrimo rezultatai: 1) Vadovų lyderystės stiliai turi įtakos jų asmeniniam lyderystės suvokimui. 2) Vadovų darbo stažas iš dalies turi įtakos jų suvokimui apie save kaip lyderius. 3)Vadovų įgūdžiai, ypač tarpasmeniniai gebėjimai, turi įtaką jų suvokimui apie asmeninę darbuotojų lyderystę. 4) Vadovo komunikacijos stilius reikšmingai susijęs su jo lyderystės stiliumi. 5) Skirtingas administracijos darbuotojų darbo stažas nėra susijęs su skirtingu suvokimu apie vadovo lyderystę. 6) Efektyvus vadovo komunikavimas su darbuotojais stipriai koreliuoja su darbuotojų pasitenkinimu darbu. 7) Vadovo komunikacija su darbuotojais yra reikšmingai susijusi su darbuotojų asmeninės lyderystės raiška darbo procese. 8) Efektyvus vadovo komunikavimas su darbuotojais teigiamai veikia darbuotojų įsipareigojimą darbui. 9) Vadovo komunikacija su darbuotojais turi įtakos organizaciniam darbo klimatui. Darbo struktūra. Magistro baigiamąjį darbą sudaro įvadas ir keturios pagrindinės dalys, kuriose siekiama įgyvendinti baigiamajame darbe iškeltą tikslą bei darbo uždavinius. Pirmojoje ir antrojoje baigiamojo darbo dalyje atliekama literatūros apžvalga, siekiant apibrėžti komunikacijos sampratą lyderystės kontekste, asmeninės lyderystės sampratą, organizacijoje dažniausiai taikomus komunikacinius stilius, kanalus bei vadovui būdingus komunikacinius įgūdžius, turinčius įtaką darbuotojų asmeninės lyderystės raiškai. Trečiojoje dalyje aprašoma empirinio tyrimo metodologija bei atliekama tyrimo metu gautų rezultatų analizė ir interpretacija. Ketvirtojoje baigiamojo darbo dalyje pristatomas teoriškai ir empiriškai pagrįstas modelis, skirtas švietimo sektoriaus x organizacijos administracijos darbuotojų asmeninės lyderystės skatinimui, pasitelkiant komunikacines priemones.

Relevance of the Master's Thesis. In the global competitive world, organizations must constantly develop new, effective methods of management and efficiency through leader communication. This topic is particularly relevant because contemporary organizations face various perceptions of employee leadership, influenced by leader communication and chosen leadership styles. Moreover, there is increasing attention on personal leadership in the rapidly changing job market, where leader communication plays a significant role. Personal leadership is defined as the ability to communicate, lead, and utilize communication to encourage mutual potential for leadership. Leader communication and leadership style become crucial mechanisms for ensuring quality organizational management and development. It is important to note that leader communication can also have a negative impact if it is unclear, confusing, or does not meet the needs and expectations of employees. Therefore, it is crucial to examine the connections between leader communication and personal expression of employees, emerging communication challenges, and factors influencing personal employee expression. Object of Master's Thesis - the role of leader communication in promoting employees personal leadership within an organization. Objective of Master's Thesis - to develop a theoretically and empirically grounded model for strengthening employees personal leadership through communication measures employed by leaders. Research Objectives: 1. Provide a literature review defining communication in the context of leadership, the concept of personal leadership, commonly applied communication styles and channels in organizations, and communication skills inherent to leaders influencing the expression of employees personal leadership. 2. Empirically investigate employees' perception of leader communication and identify which communication skills and characteristics influence their leadership expression within the organization. Empirically investigate leaders' perception of the influence of their communication on employees personal leadership, assessing which communication measures can encourage employees to become future leaders. 3. Present a theoretically and empirically grounded model aimed at strengthening employees personal leadership through communication measures. Research Methods of the Master's Thesis : literature review, structured interviews, written surveys, descriptive statistical analysis and qualitative content analysis. Empirical study results: 1) Leadership styles of leaders influence their perception of personal leadership. 2) The work experience of leaders partially influences their perception of themselves as leaders. 3) The skills of leaders, especially interpersonal abilities, influence their perception of employees personal leadership. 4) Leader communication style is significantly related to their leadership style. 5) Different levels of work experience among administrative staff are not related to different perceptions of leader leadership. 6) Effective leader communication strongly correlates with employee job satisfaction. 7) Leader communication with employees is significantly related to the expression of employees personal leadership in the work process. 8) Effective leader communication with employees positively affects their commitment to work. 9) Leader communication with employees influences organizational work climate. Structure of the Master's Thesis: The master's thesis consists of 4 parts aimed at achieving the set goal and objectives. The first and second parts provide a literature review defining communication in the context of leadership, the concept of personal leadership, commonly applied communication styles and channels in organizations, and communication skills inherent to leaders influencing the expression of employees personal leadership. The third part describes the methodology of the empirical study and analyzes and interprets the results obtained during the research. The fourth part presents a theoretically and empirically grounded model aimed at promoting personal leadership among administrative staff in the education sector through communication measures.