Neapykantos kalba, kurią patiria grįžę emigrantai, Lietuvos darbo rinkoje
Luomonienė, Dovilė |
Recenzentas / Rewiewer |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-1307.
Magistro baigiamajame darbe buvo analizuojamas neapykantos kalbos konceptas, tyrinėta su kokiomis baimėmis susiduria į Lietuvą planuojantys grįžti emigrantai ir su kokiais realiais iššūkiais susiduria jau grįžę. Pagrindinis nagrinėjamas aspektas buvo darbdavių komunikacija su grįžusiais emigrantais įsidarbinimo kontekste. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad darbdaviai skleidžia neapykantos kalbą komunikuodami su reemigrantais ir dėl šios priežasties pastarieji traktuojami kaip subjektai prieš kuriuos yra naudojama neapykantos kalba, dėl jų turimos emigracijos patirties. Baigiamojo darbo tikslas - ištirti neapykantos kalbą, kurią patiria grįžę emigrantai, Lietuvos darbo rinkoje. Tikslui pasiekti iškelti uždaviniai - dokumentų analizės metodu atlikti akademinės literatūros analizę tam, kad būtų galima apibrėžti komunikacijos ir neapykantos kalbos sąvokas bei neapykantos kalbos poveiki ir žalą visuomenei; dokumentų analizės metodu, remiantis antriniais šaltiniais, išsiaiškinti pagrindinius sunkumus, su kuriais susiduria grįžę emigrantai, resocializacijos proceso Lietuvoje metu; taikant kokybinį tyrimo metodą – iš dalies struktūruotą interviu raštu bei atlikus jo tematinę analizę, identifikuoti dėl kokių priežasčių reemigrantai patiria neapykantos kalbą Lietuvos darbo rinkoje ir kokia yra jų emocinė būsena. Tyrimo objektas - neapykantos kalba. Duomenų rinkimas buvo įgyvendintas dviem kokybiniais duomenų rinkimo metodais: iš dalies struktūruotas interviu raštu bei nacionalinio transliuotojo laidos „(Ne)emigrantai“, rubrikos „Sveiki sugrįžę“, epizodų analizė. Kokybinio tyrimo duomenų analizei naudota kokybinė tematinė duomenų analizė. Tyrimo rezultatai parodė, kad neapykantos kalbą grįžę emigrantai iš darbdavių patiria dažniausiai dėl dviejų priežasčių: nevertinama jų darbo patirtis emigracijoje bei manoma, jog jie nori didesnių atlyginimų negu Lietuvos rinka gali pasiūlyti. Ši patirtis atsiliepė ir jų emocinei būsenai, kuri prieš grįžtant į Lietuvą buvo pakili, o sugrįžus suprastėjo dėl patirtos neapykantos kalbos. Optimistinis aspektas yra tas, kad grįžę emigrantai geba identifikuoti neapykantos kalbą ir emociškai greitai atsitiesti, o saugodami save renkasi atsiriboti nuo tokių darbdavių. Darbo struktūra: įvadas, dvi teorinės dalys ir viena tiriamoji empirinė darbo dalis. Visos trys dalys siekia įgyvendinti iškeltą darbo tikslą, remiantis išsikeltais uždaviniais. Darbo apimtis: 65 puslapiai (be priedų); pateikiamos 5 lentelės, 8 paveikslai, 17 priedų; darbe panaudoti 54 šaltiniai.
The Master's thesis analysed the concept of hate speech, explored the fears faced by emigrants planning to return to Lithuania and the real challenges faced by those who have already returned to Lithuania. In addition, employers' communication with returnees in the context of employment was a key aspect of the study. The study revealed that employers use hate speech in their communication with returnees and for this reason the returnees are treated as subjects against whom hate speech is used because of their emigration experience. The aim of this thesis is to investigate the hate speech experienced by returning emigrants in the Lithuanian labour market. The objectives of the study are to analyse academic literature by means of document analysis in order to define the concepts of communication and hate speech and the impact and harm of hate speech on society; to find out the main difficulties faced by returning emigrants during the resocialisation process in Lithuania by means of document analysis based on secondary sources; using a qualitative research method - semi-structured written interviews and a thematic analysis of the interviews - to identify the reasons why returnees experience hate speech in the Lithuanian labour market and their emotional state. The object of the study is hate speech. The data collection was carried out using two qualitative data collection methods: a semi-structured written interview and an analysis of episodes of the national broadcaster's programme "(Ne)emigrantai", the section "Sveiki sugrįžę". Qualitative thematic data analysis was used to analyse the data. The results of the survey showed that returning expats are subjected to hate speech from employers for two reasons: their work experience in emigration is not valued and they are perceived as wanting higher salaries than the Lithuanian market can offer. Moreover, this experience has also affected their emotional state, which was upbeat before returning to Lithuania, but has deteriorated since returning due to their experience in the Lithuanian labour market. On the optimistic side, returnees are able to identify hate speech and recover emotionally quickly, and choose to distance themselves from such employers to protect themselves. The paper is structured as follows: an introduction, two theoretical parts and one exploratory empirical part. All three parts aim to fulfil the aim of the thesis, based on the set objectives. The thesis contains 65 pages (excluding appendices), 5 tables, 8 figures, 17 appendices, and uses 54 sources.