Asmenų, turinčių proto ir /ar psichinę negalią, įgalinimas savarankiškam gyvenimui, teikiant apsaugoto būsto paslaugą

Proto ir/ar psichinę negalią turinčių asmenų teisės išlieka aktualia problema Lietuvoje. Išskiriamai proto ir/ar psichinę negalią turinčių asmenų įgalinimo savarankiškam gyvenimui idėjai, kaip vienai iš svarbių asmens teisių, svarbų vaidmenį atlieka apgyvendinimo apsaugotame būste paslauga ir jos pagalba vykstantis įgalinimo savarankiškam gyvenimui procesas. Todėl yra svarbu tiek teoriškai, tiek empiriškai ištirti proto ir/ar psichinę negalią turinčių asmenų, kuriems yra teikiama apsaugoto būsto paslauga, įgalinimo savarankiškam gyvenimui galimybes. Kokybinis tyrimas leido identifikuoti tiek apsaugoto būsto paslaugos teikėjų, tiek paslaugos gavėjų patirtis proto ir/ar psichinę negalią turinčių paslaugos gavėjų įgalinimo savarankiškam gyvenimui klausimais. Apsaugoto būsto paslaugos pagrindiniai tikslai atvejo vadybininkų požiūriu reiškia neišugdytų ar prarastų gebėjimų bei autonomiškumo ugdymą. Paslaugos teikėjai savo darbe siekia įgalinti paslaugos gavėjus savarankiškam gyvenimui per užmegztą pagarbų tarpusavio ryšį, pokalbius, bendravimą, stebėjimą, palaikymą, padrąsinimą, atsakymų į rūpimus klausimų nukreipimą pačiam klausiančiajam, pagarbų išlaukimą, buvimą kartu naujuose patyrimuose, palydėjimą bei paraginimą bandyti daryti, leidimą klysti ir taip mokytis iš savo klaidų. Apsaugoto būsto paslaugos proto ir/ar psichinę negalią turintiems paslaugos gavėjams yra svarbus tiek individualus, tiek bendruomeninis savarankiško gyvenimo ugdymas. Paslaugos nauda jos gavėjams yra gaunama, kai proto ir/ar psichinę negalią turintys asmenys gali patenkinti savo fiziologinius, saugumo, socialinius bei autonomijos poreikius. Paslaugos gavėjų įgalinimo savarankiškam gyvenimui trukdžiai sietini su ankstesne nugalinančia gyvenimo patirtimi globos institucijose, paslaugos gavėjų buitinių, kasdienio gyvenimo įgūdžių stokos, individualių paslaugos gavėjų ypatumų bei aplinkos veiksnių. Remiantis tyrimo duomenimis paaiškėjo, kad globos institucijose paslaugos proto ir/ar psichinę negalią turintys žmonės buvo aptarnaujami, sprendimai buvo priimami už juos ir be jų dalyvavimo, jie neturėjo erdvės saviraiškai bei buvo nuvertinti. Be to, apsaugoto būsto paslaugos gavėjai stokoja maisto ruošos ir planavimo, namų tvarkymosi, pasirūpinimo asmenine higiena ir sveikata bei pinigų planavimo gebėjimų. Galima išskirti ir individualius paslaugos gavėjų ypatumus: individuali sveikatos dėl negalios būklė, skirtingas mokymosi/augimo greitis, motyvacijos/noro savarankiškam gyvenimui stoka, atotrūkis nuo realybės ir egzistuojančios jų baimės. Aplinkos veiksniams priskiriama darbo vietų neįgaliesiems stoka, skurdi, socialiai pažeidžiama aplinka vaikystėje, gyvenimas be šeimos vaikų globos namuose, negalią turinčių žmonių „gelbėtojai“ bei asmeniniai apsaugoto būsto darbuotojų iššūkiai. Siekiant patobulinti apsaugoto būsto paslaugą paslaugos teikėjų požiūriu reikalinga papildoma priemonė, suteikianti galimybę mokytis dirbti prieš patenkant į atvirą darbo rinką. Kokybinis tyrimas leido identifikuoti ir apsaugoto būsto proto ir/ar psichinę negalią turinčių paslaugos gavėjų įgalinimo savarankiškam gyvenimui patirtis. Apsaugoto būsto paslaugos atvejo vadybininkų pagalba paslaugos gavėjams, siekiant didesnio jų savarankiškumo (paslaugos gavėjų požiūriu) yra gaunama per kasdienių gyvenimo įgūdžių, finansinio raštingumo, tarpusavio santykių bei atsakingo sprendimų priėmimo gebėjimų ugdymą. Gyvenimo apsaugoto būsto paslaugoje nauda proto ir/ar psichinę negalią turintiems paslaugos gavėjams matuojama per fiziologinius, saugumo, socialinius, autonomijos bei platesnių, neišbandytų gyvenimo galimybių poreikius. Pamatiniais laikomus fiziologinius, saugumo poreikius galima suskirstyti į gyvenamosios vietos/namų bei maisto, daiktų, pinigų turėjimo poreikius. Tyrime atsiskleidžia ryšio su kitais, draugiško ryšio su paslaugos teikėjais bei pasitikėjimu grįsto ryšio su paslaugos teikėjais - socialinių poreikių patenkinimas. Ne mažiau svarbūs apsaugoto būsto paslaugoje paslaugos gavėjams patenkinami autonomijos poreikiai, išryškėjantys per laisvės be darbuotojų kontrolės ir ribojimo, pasitikėjimo savimi, mokėjimo planuoti ir taupyti pinigus, pirkinių, paslaugų įsigijimo ir didesnio savarankiškumo poreikius. Galiausiai, tyrimu atskleidžiama platesnių, neišbandytų gyvenimo galimybių poreikių grupė, kurioje paslaugos gavėjams svarbūs bei patenkinami poreikiai yra patirti daugiau gyvenimo galimybių ir išmokti naujų dalykų. Tyrimu nustatyti trukdžiai paslaugos gavėjų savarankiškumo stiprinimui yra apsaugoto būsto paslaugos gavėjų ankstesnė nugalinanti gyvenimiška patirtis globos institucijose, nepakankami gebėjimai ir asmeniniai sunkumai. Ankstesnė nugalinanti gyvenimiška patirtis globos institucijose trukdanti stiprėti jų savarankiškumui, nes žmogus buvo aptarnaujamas, kontroliuojamas ir ribojamas jo gyvenimas bei nuolatinis darbuotojų dalyvavimas žmogaus gyvenime. Gebėjimo tinkamai planuotis pinigus stoka bei gebėjimo susirasti darbą ir jį dirbti stoka yra nepakankamų gebėjimų veiksniai, kurie yra trukdžiai paslaugos gavėjų savarankiškumui stiprinti. Asmeniniai apsaugoto būsto paslaugos gavėjų sunkumai, atsiskleidžia per įvairias jų baimes, ir trukdo jų savarankiškumui. Apsaugoto būsto paslaugos gavėjai nemato poreikio papildomomis paslaugomis papildyti apsaugoto būsto paslaugą. Apgyvendinimo apsaugoto būsto paslaugoje iškilusius sunkumus spręsti bei proto ir /ar psichinę negalią turinčių paslaugos gavėjų įgalinimo savarankiškam gyvenimui procesus rekomenduojama efektyvinti, konsultuojantis su kitais specialistais žmogaus psichologijos, finansinio raštingumo, užimtumo rinkos klausimais bei bendradarbiaujant su kitų apgyvendinimo apsaugotame būste paslaugas teikiančių įstaigų atvejo vadybininkais.

The rights of people with intellectual and/or mental disabilities remain a topical issue in Lithuania. The idea of empowering persons with intellectual and/or mental disabilities to live independently, as an important personal right, is highlighted by the sheltered housing service and the process of empowerment through which it enables independent living. It is therefore important to investigate both theoretically and empirically the possibilities of empowering persons with intellectual and/or mental disabilities who are provided with a sheltered housing service to live independently. The qualitative research allowed to identify the experiences of both sheltered housing service providers and service recipients on the issue of empowering service recipients with intellectual and/or mental disabilities to live independently. The main objectives of the sheltered housing service, from the point of view of the case managers, refer to the development of undeveloped or lost skills and autonomy. In their work, service providers aim to empower service users to live independently through respectful interactions, conversations, communication, observation, support, encouragement, directing questions to the person asking the question, respectful waiting, being present in new experiences, accompanying and encouraging them to try, allowing them to make mistakes and thus to learn from their own mistakes. Sheltered housing services for service users with intellectual and/or mental disabilities are important for both individual and community-based development of independent living. The benefits of the service for its users are obtained when persons with intellectual and/or mental disabilities are able to meet their physiological, safety, social and autonomy needs. The obstacles to the empowerment of service users for independent living are related to previous overcoming experiences in residential care, the lack of domestic and daily living skills of the service users, the individual characteristics of the service users and environmental factors. The study found that people with intellectual and/or mental disabilities in residential care were served, decisions were made for them and without their participation, they had no space for self-expression and were undervalued. In addition, beneficiaries of sheltered housing lack skills in cooking and planning, housekeeping, personal hygiene and health care and money management. Individual characteristics of service users can also be identified: individual health conditions due to disability, different learning/growing speeds, lack of motivation/motivation to live independently, disconnection from reality and existing fears. Environmental factors include a lack of jobs for disabled people, poor, vulnerable childhood environments, living without family in orphanages, "rescuers" of disabled people, and the personal challenges of sheltered housing workers. In order to improve the sheltered housing service from the point of view of the service providers, an additional measure is needed to enable service users to undergo work training before entering the open labour market. The qualitative research also allowed to identify the experiences of service users with intellectual and/or mental disabilities in sheltered housing in order to enable them to live independently. Case managers of the sheltered housing service help service users to become more independent (from the point of view of the service users) through the development of daily living skills, financial literacy, interpersonal skills and responsible decision-making skills. The benefits of living in a sheltered housing service for service users with intellectual and/or mental disabilities are measured in terms of their physiological, safety, social, autonomy and broader, untested life opportunities needs. Physiological and security needs, which are considered fundamental, can be divided into the needs for a place to live/home and the needs for food, possessions and money. The study reveals the satisfaction of the social needs of connection with others, a friendly relationship with service providers and a trusting relationship with service providers. Equally important are the autonomy needs of service users in sheltered housing services, which are expressed through the needs for freedom from control and restriction by staff, self-reliance, the ability to plan and save money, the need for shopping, services and greater independence. Finally, the study reveals a group of broader, untested life opportunities, where the important and fulfilled needs of the service users are to experience more life opportunities and learn new things. Barriers to service users' empowerment are identified in the study, such as service users' previous overwhelming life experiences in institutional care, lack of skills and personal difficulties. Previous overwhelming life experiences in care institutions hindered the development of their independence because of the service, control and restriction of the person's life and the constant involvement of staff in their life. Lack of ability to plan money properly and lack of ability to find and do a job are factors of lack of skills that are obstacles to the empowerment of service users. The personal difficulties of sheltered housing service users are manifested through their various fears and hinder their autonomy. Service users do not see the need to add additional services to the sheltered housing service. It is recommended to address the difficulties encountered in the sheltered housing service and to improve the process of empowerment of service recipients with intellectual and/or mental disabilities for independent living by consulting other specialists in the field of human psychology, financial literacy, the employment market, as well as by cooperating with case managers of other institutions providing sheltered housing services.