Socialinių darbuotojų profesinio tapsmo veiksniai

Abstract

Profesinis tapatumas laikomas svarbiu efektyvios veiklos veiksniu organizacijos ir darbuotojo lygmenyje. Darbuotojo profesinis tapatumas lemia ne tik pasitenkinimą profesine veikla, bet ir profesinį efektyvumą. Todėl šiame magistro baigiamajame darbe siekiama pagrįsti socialinių darbuotojų profesinio tapsmo veiksnius. Ypatingas dėmesys skiriamas socialinių darbuotojų profesijos pasirinkimo motyvams ir profesinio tapsmo procesui. Tyrimu siekiama kuo geriau suprasti, kaip pirmaisiais darbo metais formuojasi socialinių darbuotojų profesinis tapatumas ir kaip jie tapatinasi su socialinio darbo profesija. Darbo uždaviniai: 1. Atskleisti profesinio tapsmo teorinius aspektus; 2. Teoriškai pagrįsti socialinio darbuotojo profesinio tapsmo prielaidas; 3. Atskleisti socialinių darbuotojų profesinio tapsmo raiškos patyrimą. Tyrimas atskleidė, kad profesinis tapatumas formuojasi keičiantis žmonėms ir sistemoms nuolatinio proceso metu, per kurį asmuo sprendžia savo profesines funkcijas, prisiima savo vaidmens galimybes ir trūkumus, o kertiniai tapatumo aspektai – motyvacija ir asmenybė. Profesinį tapatumą įtakoja asmeninių ir išorinių veiksnių sąveika bei profesinė kultūra. Poveikį profesiniam tapsmui daro gyvenamoji aplinka, socialiniai, kultūriniai ir psichologiniai veiksniai bei fizinė ir psichinė branda. Socialinio darbuotojo profesinio tapsmo procesas vyksta visos akademinės praktikos metu, kai suteikiamos reikalingos teorinės žinios ir formuojami jų profesiniai gebėjimai, o per išgyventą patirtį kartu formuojasi profesinis tapatumas. Socialinių darbuotojų asmenybės ir jos tapatumo raiškai svarbūs bei lemtingi yra pirmieji darbo metai, nes šiuo laikotarpiu prasideda baigusio studijas specialisto kaip savo srities profesionalo patirties kelias. Socialinių darbuotojų patirčių analizė atskleidė, kad socialinio darbuotojo profesinis tapatumas formuojasi per socialinio darbo studijas atskleidžiant socialinio darbo ypatumus, profesinio tinkamumo identifikaciją bei siekį įgyti žinių ir patirties, bendraujant su klientais, kolegomis ir per savirefleksiją. Pirmaisiais darbo metais profesinis tapatumas formuojasi per pasitikėjimą savimi profesinėje srityje bei asmeninę motyvaciją. Studijų metu išgyventos sėkmingos profesines patirtys ir visapusiškas palaikymas sustiprina asmeninį socialinio darbuotojo tapatumą atsispindinčius profesinės savimonės pojūčius. Profesinis tapatumas formuojasi per socialinio darbuotojo elgesį su socialine aplinka ir atsiskleidžia per profesinių gebėjimų pripažinimą, sėkmingą darbinių problemų sprendimą ir savęs kaip profesionalo suvokimą Socialinio darbo profesionalu laikytinas darbuotojas, turintis aukštas profesines kompetencijas ir įgijęs darbinės patirties, empatiškas, gebantis reflektuoti savo profesinę praktiką, kūrybiškai ir savarankiškai dirbti. Pabrėžtinas profesionalo siekis nuolat tobulėti ir būti pavyzdžiu kitiems.