Supervizijos reikšmė socialinio darbuotojo profesinei ūgčiai
Recenzentas / Rewiewer |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-1330.
Darbo tema: „Supervizijos reikšmė socialinio darbuotojo profesinei ūgčiai“. Tyrimo tikslas – atskleisti supervizijos reikšmę socialinių darbuotojų profesinei ūgčiai. Tyrimo metodai : teoriniai – mokslinės literatūros ir dokumentų analizė. Empiriniai – kokybinio tyrimo metodas, interviu. Tyrime dalyvavo 10 socialinių darbuotojų atitinkančių numatytus imties atrankos kriterijus: dirbantis su šeimomis, dalyvaujantis supervizijose ir turintis ne mažesnę kaip 6 metų socialinio darbo patirtį. Darbą sudaro įvadas, trys skyriai, išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas, santraukos lietuvių ir anglų kalbomis bei priedai. Teorinėje dalyje atskleista, kad socialiniam darbuotojui keliami aukšti kvalifikaciniai reikalavimai, išskiriamos bendrosios ir specialiosios kompetencijos. Socialinis darbuotojas atlieka informatoriaus, konsultanto, santykių užmezgėjo, vertintojo, planuotojo, įtraukėjo, siūlytojo ir įgalintojo, kliento situacijos vadybininko ir funkcijas. Svarbu gebėti derinti žinias, įgūdžius ir vertybes, kūrybingai, kritiškai vertinti savo bei kolegų patirtį, reflektuoti, gebėti prisitaikyti naujose situacijose. Refleksija apima patirties apmąstymą, įvykių analizę, stebėjimą, įsiklausymą, gilų susimąstymą, perstatymą, mąstymo turinio įprasminimą ir patirties tobulinimą. Reflektuojant apjungiamos teorinės žinios ir praktika, įvertinami veiksmai ir priimami tinkamiausi sprendimai. Supervizija yra refleksijos taikymo priemonė, lemianti socialinio darbuotojo profesinį tobulėjimą. Supervizijoje vyksta nuolatinis mokymasis iš praktinės patirties, gerėja darbo kokybė, darbuotojo pasitikėjimas savimi, tobulėja profesiniai įgūdžiai, skatinamas profesinis augimas. Tyrimo duomenys atskleidė, kad socialinio darbuotojo profesionalo paveikslas susideda iš teorinio pasirengimo, praktinės patirties, asmeninių savybių ir vertybių derinio. Sunkumai su kuriais susiduria socialiniai darbuotojai yra nemotyvuoti klientai, socialinių paslaugų prieinamumo, bendradarbiavimo stoka, didelis darbo krūvis, profesinio tapatumo dilemos, emocinis krūvis ir žinių, kaip dirbti kintant problemoms, trūkumas. Sunkumai sprendžiami tobulinant kompetencijas, remiantis kolegų pagalba bei savipagalba, reflektuojant situacijas. Pasitaiko atvejų, svarbiausi profesiniai klausimai supervizijose nesprendžiami. Nepasitenkinimas kyla dėl galimybės pasirinkti supervizijas nebuvimo, per retai vykstančių supervizijų ir neatsižvelgimo į individualius poreikius. Supervizijos reikšmė socialinio darbuotojo profesinei ūgčiai atsiskleidžia profesiniame bei organizaciniame lygmenyse. Profesiniame lygmenyje supervizija reikšminga kaip priemonė skatinanti profesinį tobulėjimą, padedanti išsilaikyti socialinio darbo sferoje, apsauganti nuo profesinio perdegimo ir motyvuojanti dirbti toliau. Organizacijos lygmenyje supervizija reikšminga sprendžiant sudėtingas klientų situacijas, užtikrinant efektyvesnį darbą bei kokybiškesnių paslaugų teikimą.
Thesis topic: “The role of supervision in the professional development of social workers”. The aim of the study – to reveal the role of supervision in the professional development of social workers. Research methods: theoretical – analysis of scientific literature and documents. Empirical – qualitative research method, interviews. The study involved 10 social workers who met the following criteria: working with families, participating in supervision and having at least 6 years of social work experience. The thesis consists of an introduction, three chapters, conclusions, recommendations, a list of references, summaries in Lithuanian and English and appendices. The theoretical part reveals that social workers are subject to high qualification requirements, and distinguishes between general and specific competences. The social worker acts as an informant, counsellor, relationship builder, assessor, planner, participant, suggestor and empowerment, and client situation manager. It is important to be able to combine knowledge, skills and values, to be creative, critical, reflective and adaptable in new situations. Reflection involves reflecting on an experience, analysing events, observing, listening, thinking deeply, rebuilding, making sense of the content of the thought, and improving the experience. Reflection combines theoretical knowledge and practice, evaluates actions and makes the best decisions. Supervision is a tool for the application of reflection, leading to the professional development of the social worker. Supervision involves continuous learning from practical experience, improves the quality of the work, improves the self-confidence of the worker, improves professional skills and promotes professional growth. The findings revealed that the professional image of a social worker consists of a combination of theoretical training, practical experience, personal characteristics and values. Difficulties faced by social workers include unmotivated clients, lack of access to social services, lack of cooperation, heavy workload, professional identity dilemmas, emotional strain and lack of knowledge on how to work with changing problems. Difficulties are addressed through competency development, peer support and self-help, and reflection on situations. In some cases, key professional issues are not addressed in supervision. Dissatisfaction arises from the lack of choice of supervision, too few supervision sessions and a lack of attention to individual needs. The importance of supervision for the professional development of social workers is reflected at the professional and organisational levels. At the professional level, supervision is important as a tool to promote professional development, to help social workers stay in the social work field, to prevent professional burnout and to motivate them to keep working. At the organisational level, supervision is important for dealing with difficult client situations, ensuring more effective work and better service delivery.