Refleksija grįsta socialinio darbuotojo veiklos praktika
Recenzentas / Rewiewer |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-1345.
Magistrinio darbo tema „Refleksija grįsta socialinio darbuotojo veiklos praktika“. Šio darbo tikslas - teoriškai ir empiriškai išanalizuoti refleksijos vaidmenį socialinio darbuotojo veiklos praktikoje. Tikslui pasiekti buvo taikomi šie tyrimo metodai: sisteminė, loginė ir lyginamoji mokslinės literatūros, periodinių leidinių ir mokslinių straipsnių analizė bei atliktas kokybinis tyrimas. Literatūros analizė atskleidė, kad refleksija - tai nuolatinė savo profesinės veiklos analizė, savęs pažinimas, supratimas, vertinimas ir apmąstymas. Reflektuodami socialiniai darbuotojai gali ne tik pažinti save, bet ir tobulinti savo profesinę praktiką bei santykius su aplinka. Vadinasi, refleksija vyksta socialinio darbuotojo asmenybės atsinaujinimo procese, emocinėje sferoje ir praktikoje bei išgrynina santykius su pačiu savimi bei su paslaugų gavėjais. Refleksija atlieka reikšmingą ir svarbų vaidmenį plėtojant pagalbos santykius. Ji padeda paslaugų gavėjams atsakyti į klausimus kodėl, ką ir kaip, kad jie galėtų susidoroti su gyvenimo iššūkiais. Visgi, refleksija pabrėžia kūrybiškumą. Todėl vis dažniau kalbama apie kūrybinio mąstymo poreikį socialiniame darbe. Socialinio darbo specialistams kūrybinis mąstymas gali padėti įprasminti kasdienę veiklą, išlikti lankstiems pokyčiams, išlaikyti motyvaciją, įžvelgti naujas galimybes problemose ir išlaikyti perspektyvą. Socialiniai darbuotojai, kaip profesionalai, susiduria su įvairiais iššūkiais. Todėl socialinio darbo praktikoje svarbus vaidmuo tenka refleksijos strategijų taikymui. Dalyvavimas įvairiose refleksijos praktikose suteikia socialiniams darbuotojams galimybę apmąstyti problemas, su kuriomis jie susiduria, pasidalyti profesiniais iššūkiais su kolegomis ir gauti kolegų paramą įveikiant iššūkius ir ieškant problemų sprendimų. Supervizija, interviu, mentorystė ir mokymasis iš kolegų - tai pagrindinės refleksyviosios praktikos, kuriose dalyvauja socialiniai darbuotojai. Tyrimo duomenų analizė atskleidė, kad pagrindinis kontekstas, kuriame taikoma refleksija, yra savirefleksija, t. y. savo patirties apmąstymas, siekiant rasti geriausius profesinius sprendimus, keisti profesinį elgesį ir tobulėti, kurti ir palaikyti santykius su paslaugų gavėjais, patirti nusivylimo ar nepasitenkinimo savo veikla situacijas. Refleksijos reikšmė socialinių darbuotojų profesinei transformacijai išryškėja plėtojant jų santykį su savimi, pasitikėjimą savimi ir savo vertinimu, asmeninį ir profesinį tobulėjimą bei profesinės veiklos permąstymą. Iššūkiai, su kuriais susiduria socialiniai darbuotojai, taikydami refleksiją savo profesinėje veikloje, yra susiję su baime pasitikėti kolegomis ir fizinės erdvės grupinei refleksijai trūkumu organizacijoje. Refleksija grindžiamų strategijų vaidmuo socialinio darbo praktikoje išsiskiria socialinių darbuotojų profesinių galių suteikimu vykdant superviziją, interviu nauda socialinio darbo specialistams, mentorystės taikymu socialinio darbo praktikoje ir tarpusavio mokymusi kaip socialinių darbuotojų profesinio tobulėjimo pagrindu. Išskiriamas tarpusavio mokymosi kaip socialinių darbuotojų profesinio tobulėjimo pagrindo naudojimas.
Master's thesis topic Reflection-based social workers' work practice. The objective of this thesis is to theoretically and empirically analyse the role of reflection in social worker practice. The following research methods were used to achieve the objective: systematic, logical and comparative analysis of scientific literature, periodicals and scientific articles, as well as qualitative research. The analysis of the literature has shown that reflection is an ongoing analysis of one's own professional activity, self-knowledge, understanding, assessment, and reflection. Reflection enables social workers not only to get to know themselves, but also to improve their professional practice and their relationship with their environment. Hence, reflection takes place in the process of renewal of the social worker's personality, in the emotional sphere and in practice, and purifies the relationship with oneself and with the recipients of services. Reflection plays a significant and important role in the development of supportive relationships. It helps service users to answer the why, what and how questions so that they can cope with life's challenges. However, reflection emphasises creativity. That is why the need for creative thinking in social work is increasingly being discussed. For social work practitioners, creative thinking can help to make sense of daily activities, remain flexible to change, stay motivated, see new possibilities in problems and maintain perspective. As professionals, social workers face many challenges. The use of reflective strategies therefore plays an important role in social work practice. Participation in various reflective practices gives social workers the opportunity to reflect on the problems they face, to share professional challenges with colleagues and to receive peer support in overcoming challenges and finding solutions to problems. Supervision, interviewing, mentoring and peer learning are the main reflective practices in which social workers engage. The analysis of the data revealed that the main context in which reflection is applied is self- reflection, i.e. reflecting on one's own experience in order to find the best professional solutions, to change one's professional behaviour and to improve, to build and maintain relationships with service users, and to experience situations of disappointment or dissatisfaction with one's own performance. The importance of reflection for the professional transformation of social workers is highlighted in the development of their relationship with themselves, their self-confidence and self- esteem, their personal and professional development, and their rethinking of their professional practice. Challenges that social workers face when applying reflection in their professional work are related to fear of trusting colleagues and the lack of physical space for group reflection in the organisation. The role of reflection-based strategies in social workers' practice is distinguished by the professional empowerment of social workers through supervision, the usefulness of interviews for social work practitioners, the use of mentoring in social work practice, and peer learning as a basis for social workers' professional development. The use of peer learning as a basis for the professional development of social workers is highlighted.