Socialinių darbuotojų, dirbančių nakvynės namuose su socialinę atskirtį patiriančiais asmenimis, kompetencijų tobulinimas (-is)

Benamystė yra sudėtingas reiškinys kurį lemia įvairūs veiksniai tiek individo, tiek visuomenės lygmeniu. Benamystę patiriantys asmenys dažnai patiria išstūmimą iš visuomenės, išnaudojimą ir diskriminaciją, dėl to dažnai praranda motyvaciją keisti savo gyvenimo padėtį ir tiesiog priima ją. Benamystę patiriantiems asmenims patiems reikia prisiimti dalį atsakomybės už savo padėtį, tačiau taip pat svarbu įvertinti sisteminius ir struktūrinius benamystės šaltinius. Visuomenė turi suvokti, kad benamystė yra daugialypių veiksnių sąlygota problema, kuri turi būti sprendžiama ne tik individualiu, bet ir visuomeniniu mastu. Vienas iš privalomų dalykų nakvynės namuose yra užtikrinti gerai organizuotą, kokybišką, saugią ir kompetentingą socialinių darbuotojų veiklą su benamystę patiriančiais asmenimis. Nors Lietuvoje socialinių darbuotojų kompetencijų tobulinimas yra privalomas, svarbu įvertinti socialinių darbuotojų, dirbančių nakvynės namuose su socialinę atskirtį patiriančiais asmenimis profesinio tobulėjimo poreikius, galimybes bei iššūkius, atsižvelgiant į jų turimas ir trūkstamas kompetencijas, taip pat užtikrinti, kad socialinių darbuotojų įgyjamos kompetencijos būtų kuo tikslingiau panaudojamos praktikoje. Darbo objektas. Socialinių darbuotojų, dirbančių nakvynės namuose su socialinę atskirtį patiriančiais asmenimis, kompetencijų tobulinimosi poreikiai ir galimybės. Darbo tikslas. Atskleisti socialinių darbuotojų, dirbančių nakvynės namuose su socialinę atskirtį patiriančiais asmenimis, kompetencijų tobulinimo poreikius, galimybes bei iššūkius. Hipotezės: 1. Dauguma kompetencijų socialiniai darbuotojai įgyja jau dirbdami su socialinę atskirtį patiriančiais asmenimis, o ne studijų metu. 2. Žinių ir įgūdžių dirbant su socialinę atskirtimi patiriančiais asmenimis nakvynės namuose pakanka reikšmingai dažniau socialiniams darbuotojams įgijusiems magistro išsilavinimą nei bakalauro išsilavinimą ir turintiems ilgesnę darbo patirtį. Darbo metodai: Baigiamasis magistro darbas parengtas remiantis moksliniais šaltiniais, dokumentais, teisės aktų analize, statistiniais duomenimis bei gautais anketinės apklausos rezultatais. Atlikta statistinė duomenų analizė: aprašomoji statistika, apskaičiuoti vidurkiai ir dažniai procentais, apskaičiuota Spearmano koreliacija, Cronbach alpha kriterijus. Tiriamieji. Respondentai buvo LR, t.y. Vilniaus, Alytaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Klaipėdos, Marijampolės, Tauragės, Telšių ir Utenos apskričių nakvynės namų socialiniai darbuotojai, dirbantys su socialinę atskirtį patiriančiais asmenimis. Tyrime dalyvavo 103 socialiniai darbuotojai. Tyrimo rezultatai. Respondentai buvo įvairaus amžiaus, išsilavinimo ir darbo patirties socialiniai darbuotojai, kurie dirbo skirtingose Lietuvos apskričių nakvynės namuose. Tyrimo metu gauti duomenys apie respondentų kompetencijų tobulinimo poreikius, galimybes ir iššūkius. Iš gautų tyrimo duomenų pastebima, jog darbo pradžioje išsikelta 1 hipotezė – pasitvirtino, 2 hipotezės – pasitvirtino. Dauguma socialinių darbuotojų supranta kompetencijų tobulinimo procesą kaip nuolatinį žinių ir gebėjimų tobulinimą. Daugumai respondentų svarbu tobulinti savo kompetencijas, nes tai yra svarbus reikalavimas, numatytas įstatymuose, kuris leidžia pasiekti geresnių rezultatų savo profesiniame darbe. Socialiniai darbuotojai mano, jog jie neturi pakankamai žinių ir įgūdžių dirbant su socialinę atskirtį patiriančiais asmenimis nakvynės namuose. Išryškėjo, kad stipriausias socialinio darbuotojo kompetencijos laikomos gebėjimas dirbti kartu, bendrauti, planuoti ir analizuoti situaciją, o silpniausias – gebėjimas veikti savarankiškai ir daryti įtaką socialinei aplinkai. Mažiausiai dėmesio skiriama praktiniams užsiėmimams, mokymams kitų asmenų socialinių paslaugų srityje, vadovavimui socialinio darbo studentų praktikai ir mentorystės veiklai kaip kompetencijų tobulinimo formoms. Socialiniai darbuotojai dažniausiai nurodė, kad susiduria su iššūkiais, tokiais kaip nemotyvuoti paslaugų gavėjai, konfidencialumo išsaugojimas, ribotas kontakto su paslaugų gavėjimų laikas, nuolatinė sprendimo būdų paieška, agresyvūs paslaugų gavėjai, kompetencijos trūkumas specifinių problemų sprendimams. Paaiškėjo, kad dauguma kompetencijų buvo įgytos jau dirbant, o ne studijų metu. Didžioji dalis socialinių darbuotojų sutinka, jog jų nakvynės namų vadovai suteikia galimybes tobulinti savo kompetencijas. Taip pat išryškėjo, socialinių darbuotojų poreikis ir kitų sričių kompetencijų tobulinimui, t. y. negalios sąlygojantis iššūkiai, psichikos sveikatos iššūkiai, bedarbystė, vienatvė ir apleistumas.

Homelessness is a complex phenomenon, caused by a variety of factors at both the individual and societal level. People experiencing homelessness often experience exclusion, exploitation and discrimination, often resulting in a loss of motivation to change their life situation and simply accept it. People experiencing homelessness need to take some responsibility for their own situation, but it is also important to assess the systemic and structural sources of homelessness. Society needs to recognise that homelessness is a multifactorial problem that needs to be addressed not only at the individual level but also at the societal level. One of the musts in hostels is to ensure that social workers work with homeless people in a well-organised, high-quality, safe and competent manner. While the development of competences of social workers is mandatory in Lithuania, it is important to assess the professional development needs, opportunities and challenges of social workers working in hostels with socially excluded people, taking into account their existing and missing competences, and to ensure that the competences acquired by social workers are put to the best possible use in practice. Object of work. The needs and possibilities of competence development for social workers working in hostels with socially excluded persons. Objective. To identify the needs, opportunities and challenges of competence development for social workers working in hostels with socially excluded people. Hypotheses: 1. Most competences are acquired by social workers when they are already working with socially excluded people and not during their studies. 2. The knowledge and skills needed to work with socially excluded people in hostels are significantly more likely to be sufficient for social workers with a Master's degree than for those with a Bachelor's degree and with longer work experience. Methods: The final Master's thesis is based on various scientific sources, documents, analysis of legal acts, statistical data and the results of a questionnaire survey. Statistical analysis of the data: descriptive statistics, calculation of means and frequencies in percentages, calculation of Spearman correlation, Cronbach alpha criterion. Subjects. The respondents were social workers of hostels in Vilnius, Alytus, Kaunas, Panevėžys, Šiauliai, Klaipėda, Marijampolė, Tauragė, Telšiai and Utena regions of the Republic of Lithuania, working with socially excluded people. 103 social workers took part in the survey. Study results. The respondents were social workers of different ages, backgrounds and work experience, who worked in hostels in different Lithuanian counties. The survey provided data on the respondents' needs, opportunities and challenges for improving their competences. From the data obtained, it can be observed that 1 hypothesis, which was set at the beginning of the work, was confirmed, and 2 hypothesis were confirmed. Most social workers see the process of competence development as a continuous improvement of knowledge and skills. For the majority of respondents, it is important to improve their competences as it is an important legal requirement that allows them to achieve better results in their professional work. Social workers feel that they do not have sufficient knowledge and skills to work with socially excluded people in hostels. The strongest competences of social workers are considered to be the ability to work together, to communicate, to plan and analyse the situation, while the weakest competences are considered to be the ability to act independently and to influence the social environment. The least attention is paid to practicals, training others in social services, supervising social work students and mentoring as forms of competency development. Social workers most often reported facing challenges such as unmotivated service users, maintaining confidentiality, limited contact time with service users, constant search for solutions, aggressive service users, lack of competence in solving specific problems. Most of the competences appeared to have been acquired in the course of work rather than during studies. The majority of social workers agree that their hostel managers provide opportunities to improve their competences. It also highlighted the need for social workers to develop competences in other areas, such as disability challenges, mental health challenges, unemployment, loneliness and abandonment.