Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybių institucinių struktūrų lyginamoji analizė
Malašinskė, Salomėja |
Recenzentas / Rewiewer |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-1396.
Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybių institucinių struktūrų lyginamoji analizė – baigiamasis darbas, kurio tikslas - palyginus Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybių institucinę struktūrą (pagal privalomus ir laisvai formuojamus elementus), galiojant tam pačiam principiniam struktūros modeliui (nuo 2015 iki 2023 balandžio 1 d. ir po 2023 balandžio 1 d.), nustatyti kuo šių savivaldybių struktūros yra panašios ir kuo skiriasi, bei kokia geroji patirtis yra sukaupta kiekvienoje iš savivaldybių šioje srityje. Tikslą pasiekti padės šie uždaviniai: 1) Palyginti skirtingus vietos savivaldos ir savivaldybės apibrėžimus bei identifikuoti aktualiausias sampratas. 2) Apibrėžti savivaldybės institucinę struktūrą bei išskirti svarbiausius jos elementus. 3) Pristatyti principinius vietos savivaldybės struktūros modelius ir jų tipus, apžvelgti principinius modelius taikytus Lietuvoje, ypatingą dėmesį skiriant nuo 2015 m. iki 2023 balandžio 1 d. taikyto ir nuo 2023 m. balandžio 1 d. taikomo vietos savivaldybės struktūros principiniams modeliams. 4) Lyginamosios analizės metodo pagalba palyginti ir identifikuoti pagrindinius tiriamų savivaldybių institucinės struktūros (pagal jų privalomus ir laisvai formuojamus elementus) skirtumus bei panašumus, galiojant tam pačiam institucinės struktūros principiniam modeliui. 5) Taikant kokybinį ekspertų interviu tyrimą nustatyti kokia geroji, ar ne tokia sėkminga, patirtis yra sukaupta Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybių, sudarant institucinę struktūrą. Ištirtos lyginamų savivaldybių struktūros ir identifikuoti jų pagrindiniai panašumai ir skirtumai, kuriuos daugiausia įtakojo savivaldybių statusas, teritorijos dydžio ir sudėties specifika, bei demografiniai ypatumai. Taip pat atskleista geroji ir ne tokia sėkminga savivaldybių patirtis sukaupta formuojant individualias struktūras, įvedus naująjį institucinį struktūros modelį (nuo 2023 m. balandžio 1 d.). Ištirta, kad: 1) Sustiprėjusi ir vienasmene vykdomąja valdžia tapusi mero institucija geriau atliepia bendruomenės lūkesčius, tačiau savivaldybės taryba per daug nušalinta nuo spendimų priėmimo proceso. 2) Merui vienasmeniškai skiriant/atleidžiant administracijos direktorių, procedūra tapo greitesnė ir paprastesnė, tačiau direktoriaus užimamas postas tapo nestabilus, o vaidmuo per menkas. 4) Po administracijos direktoriaus pavaduotojų pareigybės panaikinimo jaučiamas jos stygius. 5) Kolegijos įteisinimas vertinamas teigiamai, tačiau neaiškus jos vaidmuo ir panaudojimo galimybės. 6) Naujai įsteigta tarybos opozicijos lyderio pareigybė įnešė aiškumo ir struktūrizavo opozicijos veiklą, tačiau suteikti menki įgaliojimai riboja jo galimybes daryti įtaką. Atsižvelgiant į atliktų tyrimų, lyginamosios analizės ir kokybinio interviu, rezultatus pateikiamos rekomendacijos: 1) Klaipėdos miesto savivaldybei - apsvarstyti seniūnijų steigimo klausimą; 2) Klaipėdos rajono savivaldybei – dėl itin didelio tarybos bei administracijos komisijų skaičiaus, rekomenduotina įvertinti, galimybę, kai kurias iš jų apjungti, ar net atsisakyti, siekiant mažinti besidubliuojančių funkcijų tikimybę; 3) Seimui, vyriausybei, VRM - sustiprinti savivaldybės tarybos opozicijos lyderio vaidmenį, aiškiau apibrėžiant jo funkcijas ir nustatant papildomus įgaliojimus. Darbo struktūra: paveikslų sąrašas, lentelių sąrašas, priedų sąrašas, įvadas, trys skyriai, išvados, rekomendacijos, bibliografinių šaltinių sąrašas, santrauka lietuvių ir anglų kalbomis, priedai.
Comparative analysis of the institutional structures of Klaipėda city and Klaipėda district municipalities – master’s degree final thesis, which aims to compare the institutional structures of Klaipėda city and Klaipėda district municipalities (considering mandatory and discretionally elements), under the same institutional model of local governance (from 2015 to 1 April 2023 and from 1 April 2023, onward), to identify how the structures of these municipalities are similar and how they are different, and to determine the good practices in this field that have been collected in each of the municipalities. The following objectives will contribute to achieving this thesis aim: 1) Compare various definitions of local self-governance and municipality, identifying key concepts. 2) Define the institutional structure of the municipality and identify its most important elements. 3) Present institutional models of local governance, its typologies, and review models applied in Lithuania, with a focus on the period from 2015 to 1 April 2023 and from 1 April 2023. 4) Utilize comparative analysis to identify differences and similarities in institutional structures of Klaipėda City and Klaipėda District Municipalities (from 2015 to 1 April 2023 and from 1 April 2023, and onwards. 5) Determine successful and less successful practices in forming institutional structures of Klaipėda City and Klaipėda District municipalities through qualitative research. As a result, the structures of the compared municipalities were examined, and their primary similarities and differences were identified. These were largely influenced by factors such as the municipality's status, the size of its territory and its composition specifics, demographic characteristics. Additionally, both good and less successful practices in the formation of municipalities' individual structures following the introduction of the newest institutional model of local governance (from 1 April 2023 ) were revealed, indicating that: 1) the Mayor's singular and reinforced executive authority became more responsive to the community's expectations but marginalized the municipal council excessively from the decision-making process; 2) With Mayor assuming sole executive authority and unilaterally appointing/dismissing the Director of Administration, has made the procedure quicker and simpler, yet made the director's position unstable, and his role insignificant; 4) Elimination of the Administration Director's Deputy position has created a deficit in the institutional structure; 5) The formalization of the college is viewed positively, but its role and potential uses remain unclear; 6) The newly established Council's Leader of the Opposition position has provided clarity and organization to opposition activities, yet the limited authority granted undermines its influence. Recommendations have been formulated based on the results of comparative analysis, and qualitative interviews: 1) Klaipėda City Municipality is advised to consider the establishment of elderships. 2) Klaipėda District Municipality should consider evaluating the numerous council and administrative commissions, potentially merging or discontinuing some to mitigate functional overlaps. 3) The Seimas, Government, and Ministry of the Interior are encouraged to strengthen the role of the opposition leader, clarifying their functions and granting additional powers. Structure of the Master thesis: list of figures, list of tables, list of appendices, introduction, three chapters, conclusions, recommendations, list of bibliographical references, summary in Lithuanian and English, appendices.