Moterų užimtumas Lietuvoje: ES kontekstas
Kanopienė, Vida |
With the restitution of independence, the role of female labour in on the economy of the country has started to diminish. During the period of 1991-2001 the total number of employed decreased by 375.8 thousand, women comprised even 68 percent in a decrease of the total number of employed persons. According to the 2001 Population Census data, the employment rate of working age females has decreased by 20 percentage points, if compared with 1989. However, the Labour Exchange information and the findings of Labour force surveys do not reveal such a big scope of women’s“withdrawal” from the labour market - in the 10th decade they made about a half of registered unemployed persons and even less than a half – among the unemployed recorded by Labour Force surveys. Thus, a big number of females have become housewives (economically inactive) or were involved into activities of informal sector. A comparison of tendencies of women’s employment in Lithuania and the other post communist countries during transitional period enables to conclude that rapid decrease of their economic activity was almost universally predominant. The other characteristic feature of women’s participation in the labour market was concentration of their labour force in certain domains of professional activities, e.g. light industry, trade and social services. Analysis of statistical data shows that segregation of the labour market is observed both in EU-15 and new member states, however, the ES-10 are distinguished by the bigger“feminisation” of social services and lower“masculinisation” of industrial sector.
Kaip pažymėta Europos Bendrijų Komisijos ataskaitoje dėl moterų ir vyrų lygybės, siekiant Barselonoje nustatytų strateginių tikslų, Europos Sąjungos valstybėms narėms iškelti dideli uždaviniai: užtikrinti vienodas moterų ir vyrų užimtumo galimybes ir siekti kuo didesnės moterų integracijos į darbo rinką. Šių problemų sprendimas numatytas valstybių narių nacionaliniuose Užimtumo ir kovos su skurdu ir socialine atskirtimi 2004–2006 m. veiksmų planuose, joms teikiama pirmenybė formuojant ir įgyvendinant įvairias socialinės politikos priemones. Straipsnio tikslas – įvertinti moterų padėtį Lietuvos darbo rinkoje ir naujausias jų užimtumo tendencijas bendrajame ES kontekste. Tuo tikslu aptariama moterų užimtumo raida mūsų šalyje ir kitose pokomunistinėse valstybėse pereinamuoju į rinkos ekonomiką laikotarpiu, lyginama susiklosčiusi užimtumo struktūra remiantis palyginamaisiais EUROSTAT’o duomenimis, vertinami darbo rinkos segregacijos veiksniai, taip pat analizuojami pastarųjų metų pokyčiai ir išryškinama padėties Lietuvoje specifika.